Virusas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Virusai turi paprastą sandarą ir dauginasi gyvoje ląstelėje: Truksta šaltiniu Žymos: Atmesta Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
S Atmestas 82.171.111.219 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 21:
[[raupai|Raupų]] virusai yra dideli, sudėtiniai, su labai sudėtinga morfologine struktūra. Viruso genomas susijungęs su centrinio disko baltymais, sudaro nukleoidą. Nukleoidas apsuptas membranos ir dviejų išaugų, kurių paskirtis nežinoma. Virusas turi apsauginį „voką“, tirštai nusėtą baltymais. Pats virionas yra nepastovios formos, kuri gali būti tiek kiaušinio, tiek plytos.
Kai kurie virusai, kurie infekuoja [[archėja]]s, turi struktūrą, kuri nesiejama nei su viena iš anksčiau išvardintų. Jie turi didžiulę įvairovę neįprastų formų, nuo verpstės iki sulenktos lazdelės, ašaros ar butelio. Kiti archėjų virusai primena bakteriofagus su uodegomis ir turi net kelias uodegines struktūras.
== Virusai turi paprastą sandarą ir dauginasi gyvoje ląstelėje ==
Eilutė 33:
* ląstelės membrana plyšta, išėję nauji virusai puola kitas ląsteles
Į gyvą ląstelę skverbiasi tik viruso nukleorūgštys, baltyminis apvalkalas lieka už ląstelės ribų. Įsiskverbęs į ląstelę virusas naudoja jos [[fermentai|fermentus]], energiją ir [[ribosoma]]s savo baltymams ir nukleorūgštims gaminti. Po kiek laiko susidariusios nukleorūgštys apsitraukia baltyminiu apvalkalu, t. y. virusas pagamina daug savo kopijų. Ląstelės membrana plyšta ir pasklidę po organizmą nauji virusai puola kitas ląsteles.
== Virusai sukelia žmogaus, gyvūnų ir augalų ligas ==
| |||