20:02, 12 spalio 2020 versija taisyti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		18:05, 23 spalio 2020 versija taisyti anuliuoti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 6: [[Evangelistas Morkus\|Šv. apaštalui ir evangelistui Morkui]] pašvęsta cerkvė yra [[Tašmajdano parkas\|Tašmajdano parke]], netoli Serbijos Liaudies Skupščinos (parlamento). Jos ilgis yra 62 m, o plotis 45 m. 10 metrų diamero kupolų aukštis siekia 60 m. Bažnyčios vidaus plotas yra 1150 m², čia gali susirinkti 2000 tikinčiųjų.<ref>[http://www.crkvasvetogmarka.rs/ocrkvi.html Duomenys iš oficialaus cerkvės puslapio]</ref> Cerkvėje saugomas sarkofagas su Serbijos imperatoriaus Stefano Dušano relikvijomis, o marmurinėje kriptoje – patriarcho Germano Džoričiaus (1899–1991 m.) palaikai. Čia yra ir paskutiniojo Obrenovičių dinastijos karaliaus Aleksandro Obrenovičiaus ir jo žmonos Dragos Mašin kapas. Šv. Morkaus cerkvėje yra didelė XVII–XIX a. ikonų kolekcija.▼ == Istorija == eilutė 11 ⟶ 13: Karaliaus Aleksandro bulvaro (''Bulevar kralja Aleksandra'') Nr.17 adresu esanti cerkvė pastatyta [[1931]]–[[1940]] m. architektų Petaro ir Branko Krstičių. Ji yra senesnės, Belgrado metropolito Petaro Jovanovičiaus (1833-1859 m.) laikais 1835-36 m. pastatytos<ref>Dejan Aleksić (2017-05-09), "Šest decenija opštine Palilula - Nekad selo, a danas urbana celina grada", Politika (serbų k.)</ref> medinės cerkvės vietoje. Pagrindinis senosios bažnyčios mecenatas buvo pirklys Lazaras Panča (m. 1831). Šalia nedidelių kapinių pastatytos senosios cerkvės jau nebebuvo 1870 m. Tai buvo keturkampės formos statinys, kurio išorinis plotas buvo 11,5 x 21 m, o vidaus plotas - 7,75 x 17,46 m. Tuo pačiu metu kunigaikštis Milošas Obrenovičius, kuris irgi prisidėjo prie cerkvės statybos, pastatė Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvę Topčidere. Pusapvalės arkos ir kupolai būdingi XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Belgrade susiformavusiam Serbijos-Bizantijos arba neobizantiniam architektūros stiliui (kaip ir pvz., [[Šv. Savos katedra\|Šv. Savos katedrai]]). Šio stiliaus cerkvės primena viduramžių Serbijos cerkves, o Šv. Morkaus cerkvės inspiracija laikomas [[Gračanicos vienuolynas]] (XIV a.). Iki Šv. Savos katedros pastatymo tai buvo didžiausia stačiatikių bažnyčia buvusioje [[Jugoslavija\|Jugoslavijoje]]. Kaip ir Šv. Savos katedros, taip ir Šv. Morkaus cerkvės statybos pasibaigus [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrajam pasauliniam karui]] nutrūko, dėl to iki šiol didelė dalis interjero tebėra neužbaigta, freskomis neištapyti jos skliautai. Nors ir nebaigta 1948 m. cerkvė buvo konsekruota Serbijos patriarcho Gavrilo Dožičiaus ir atidaryta tikintiesiems. == Architektūra == ▲Cerkvėje saugomas sarkofagas su Serbijos imperatoriaus Stefano Dušano relikvijomis, o marmurinėje kriptoje – patriarcho Germano Džoričiaus (1899–1991 m.) palaikai. Čia yra ir paskutiniojo Obrenovičių dinastijos karaliaus Aleksandro Obrenovičiaus ir jo žmonos Dragos Mašin kapas. Šv. Morkaus cerkvėje yra didelė XVII–XIX a. ikonų kolekcija. Pusapvalės arkos ir kupolai būdingi XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Belgrade susiformavusiam Serbijos-Bizantijos arba neobizantiniam architektūros stiliui (kaip ir pvz., [[Šv. Savos katedra\|Šv. Savos katedrai]]). Šio stiliaus cerkvės primena viduramžių Serbijos cerkves, o Šv. Morkaus cerkvės inspiracija laikomas [[Gračanicos vienuolynas]] (XIV a.). Iki Šv. Savos katedros pastatymo tai buvo didžiausia stačiatikių bažnyčia buvusioje [[Jugoslavija\|Jugoslavijoje]]. Cerkvės planas yra dvigubo kryžiaus formos, ji turi varpinę ir penkis kupolus. Cerkvė turi centrinį šildymą ir elektra valdomus varpus.<ref>М. Ђурђевић, Архитекти Петар и Бранко Крстић, изд. Музеј науке и технике и Републички завод за заштиту споменика културе, Београд 1996.</ref> == Nuorodos ==

Šventojo Morkaus cerkvė: Skirtumas tarp puslapio versijų