Antrasis pasaulinis karas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Super autobusiukas net gi į avariją buvo patekęs 2019 metais gruodžio 2 dieną. Labai juokinga buvo 🤦♀️😂😂😂 |
S Atmestas 195.14.169.250 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 1:
{{Infobox karinis konfliktas
|conflict = Antrasis pasaulinis karas
|partof =
|image = [[Vaizdas:WW2Montage.PNG|300px]]
|caption = Iš viršaus pagal laikrodžio rodyklę: Kariniai daliniai dykumoje; Kinų civiliai japonų karių laidojami gyvi; Sovietų pajėgos žiemos puolimo metu; Japonų lėktuvai ruošiasi pakilimui nuo lėktuvnešio; Sovietų kariai kelia vėliavą Berlyne; Atakuojamas vokiečių [[povandeninis laivas]]
|date = [[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d. – [[1945]] m. [[rugsėjo 2]] d.
|place = [[Europa]], [[Afrika]], [[Antrasis pasaulinis karas Ramiajame vandenyne|Ramusis vandenynas]], [[Pietryčių Azija]], [[Antrasis Kinijos-Japonijos karas|Kinija]], [[Artimieji Rytai]]
|casus =
|territory =
|result = [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkų]] pergalė
|combatant1 = [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|'''Sąjungininkai''']]
{{flag|Soviet Union|1923}} (1941–1945)<br />
{{flag|United States|1912}} (1941–1945)<br />
{{flag|United Kingdom}}<br />
{{flagicon image|Flag of the Republic of China.svg}} [[Kinijos respublika]] (kariauja 1937–1945)<br />
{{flagicon|France}} [[Prancūzija]]<br />
{{flagicon|Poland}} [[Antroji Lenkijos Respublika]]<br />
{{flag|Canada|1921}}<br />
{{flag|Australia}}<br />
{{flag|New Zealand}}<br />
[[Vaizdas:Flag of South Africa (1928-1994).svg|22px]] [[Pietų Afrikos respublika|Pietų Afrikos sąjunga]] <br />
[[Vaizdas:Flag of SFR Yugoslavia.svg|22px]] [[Jugoslavija]] (1941–1945)<br />
[[Vaizdas:State_Flag_of_Greece_(1863-1924_and_1935-1970).svg|22px]] [[Graikija|Graikijos karalystė]] (1940–1945)<br />
{{flag|Norway}} (1940–1945)<br />
{{flag|Netherlands}} (1940–1945)<br />
{{flag|Belgium}} (1940–1945)<br />
{{flag|Czechoslovakia}}<br />
|combatant2=[[Ašis|'''Ašies jėgos''']]
{{flagcountry|Nazi Germany}}<br />
{{flagicon|Japan}} [[Japonijos imperija]]<br />
(kariavo 1937–1945)<br />
[[Vaizdas:Flag of Italy (1861-1946) crowned.svg|22px]] [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos karalystė]] (1940–1943)<br />
[[Vaizdas:Flag of Hungary 1940.svg|22px]] [[Vengrija|Vengrijos karalystė]] (1940–1945)<br />
{{flagcountry|Romania}} (1941–1944)<br />
{{flagcountry|Bulgarija}} (1941–1944)<br />
----
Bendradarbiaujančios<br />
{{flagcountry|Finland}} (1941–1944)<br />
{{flagcountry|Thailand}} (1942–1945)<br />
[[Vaizdas:Flag_of_Iraq_(1921–1959).svg|22px]] [[Irakas|Irako karalystė]] (1941)<br />
----
Satelitinės valstybės<br />
[[Vaizdas:Flag of Manchukuo.svg|22px]] [[Mandžiūrija|Mandžukas]]<br />
[[Vaizdas:War_flag_of_the_Italian_Social_Republic.svg|22px]] [[Italijos Socialinė Respublika]] (1943–1945) <br />
[[Vaizdas:Flag of Independent State of Croatia.svg|22px]] [[Kroatija]] (1941–1945) <br />
[[Vaizdas:Flag of First Slovak Republic 1939-1945.svg|22px]] [[Slovakijos respublika (1939-1945)|Slovakija]]
|commander1 = [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)#Lyderiai|'''Sąjungininkų lyderiai''']] <br />
{{flagicon|United Kingdom}} [[Jurgis VI]]<br />
{{flagicon|United Kingdom}} [[Winston Churchill|Vinstonas Čerčilis]]<br />
{{flagicon|United States|1912}} [[Franklin Roosevelt|Franklinas Ruzveltas]]<br />
{{flagicon|Soviet Union|1923}} [[Josifas Stalinas]] <br />
{{flagicon image|Flag of the Republic of China.svg}} [[Čiang Kai-ši]] <br />
{{flagicon|Norway}} [[Hokonas VII]] <br />
{{flagicon|Belgium}} [[Leopoldas III Belgas]]
[[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)#Kariniai vadai|'''Sąjungininkų kariniai vadai''']]<br />
{{flagicon|United Kingdom}} [[Bernard Law Montgomery|Bernardas Lo Montgomeris]]<br />
{{flagicon|United States|1912}} [[Dwight Eisenhower|Dvaitas Eizenhaueris]]<br />
{{flagicon|United States|1912}} [[Douglas MacArthur|Daglasas Makarturas]]<br />
{{flagicon|Soviet Union|1923}} [[Georgijus Žukovas]]<br />
{{flagicon|Soviet Union|1923}} [[Rodionas Malinovskis]]<br />
{{flagicon|Soviet Union|1923}} [[Dmitrijus Pavlovas]]<br />
{{flagicon|Soviet Union|1923}} [[Ivanas Černiachovskis]]<br />
{{flagicon|Soviet Union|1923}} [[Klimentas Vorošilovas]]<br />
{{flagicon|Soviet Union|1923}} [[Semionas Budionas]]<br />
{{flagicon|Soviet Union|1923}} [[Ivanas Konevas]]<br />
{{flagicon|France}} [[Maurice Gamelin|Morisas Gamelinas]]<br />
{{flagicon|France}} [[Charles de Gaulle|Šarlis de Golis]]<br />
|commander2 = [[Ašis#Lyderiai|'''Ašies lyderiai''']]<br />
{{flagicon|Nazi Germany}} [[Adolfas Hitleris]]<br />
{{Flagicon|Japan|}} [[Imperatorius Šiova]]<br />
[[Vaizdas:Flag of Italy (1861-1946) crowned.svg|22px]] [[Benito Mussolini]]
[[Ašis#Kariniai vadai|'''Ašies kariniai vadai''']]<br />
{{flagicon|Nazi Germany}} [[Wilhelm Keitel|Vilhelmas Keitelis]]<br />
{{flagicon|Nazi Germany}} [[Walther von Reichenau|Valteris fon Reichenau]]<br />
{{flagicon|Nazi Germany}} [[Walther von Brauchitsch|Valteris fon Brauchičas]]<br />
{{flagicon|Nazi Germany}} [[Alfred Jodl|Alfredas Jodlis]]<br />
{{flagicon|Nazi Germany}} [[Erich Raeder|Erichas Rėderis]]<br />
{{flagicon|Nazi Germany}} [[Fedor von Bock|Fodoras fon Bokas]]<br />
{{flagicon|Nazi Germany}} [[Heincas Guderianas]]<br />
{{flagicon|Nazi Germany}} [[Wilhelm List|Vilhelmas Listas]] <br />
{{flagicon|Nazi Germany}} [[Gerd von Rundstedt|Gerdas fon Runtštetas]]<br />
{{flagicon|Nazi Germany}} [[Erich von Manstein|Erichas fon Manšteinas]]<br />
{{flagicon|Nazi Germany}} [[Erwin Rommel|Ervinas Romelis]]<br />
{{flagicon|Nazi Germany}} [[Friedrich Paulus|Frydrichas Paulusas]]<br />
{{flagicon|Nazi Germany}} [[Albert Kesselring|Albertas Keselringas]]<br />
{{Flagicon|Japan}} [[Hideki Tojo|Hideki Todžo]]
|casualties1 = '''Aukos''':<br /> Kariai: virš 14 000 000<br />Civiliai: virš 36 000 000<br />'''Iš viso aukų''':<br /> virš 50 000 000<br /><small>[[Antrojo pasaulinio karo padariniai|…''smulkesnės detalės'']]</small>
|casualties2 = '''Aukos''':<br /> Kariai: virš 8 000 000<br />Civiliai: virš 4 000 000<br />'''Iš viso aukų'''<br />Virš 12 000 000<br /><small>[[Antrojo pasaulinio karo padariniai|…''smulkesnės detalės'']]</small>
}}
'''Antrasis pasaulinis karas''' – didžiausias karas žmonijos istorijoje<ref>Jörg Echternkamp: Die 101 wichtigsten Fragen – Der Zweite Weltkrieg. C.H. Beck, München 2010, P. 11.</ref>, trukęs nuo 1939 iki 1945 m.
Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d.<ref>Axelrod, Alan (2007) Encyclopedia of World War II, Volume 1. Infobase Publishing. p. 659.</ref>, kai Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karą Vokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Tuo metu kai kurios šalys jau kariavo – vyko [[Antrasis Italijos - Etiopijos karas]], nuo 1937 m. vyko [[Antrasis Kinijos–Japonijos karas]], nors nei viena iš šalių nebuvo paskelbusi kitai karo. Kare tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvavo daugiau nei 60 valstybių, tarp jų – visos didžiosios valstybės, susiskirsčiusios į du karinius blokus: [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkus]] ir [[Ašis|Ašį]]. Karo veiksmai vyko 40 valstybių teritorijoje, jo metu buvo mobilizuoti daugiau nei 110 milijonų karių.<ref>Alexander Lüdeke: Der Zweite Weltkrieg. Ursachen, Ausbruch, Verlauf, Folgen. Parragon Books, Bath (UK) 2007, P. 299.</ref> „[[Totalinis karas|Totalinio karo]]“ sąlygomis pagrindiniai varžovai karo tikslams sutelkė visus savo ekonominius, pramoninius ir mokslinius pajėgumus, peržengiant civilinių ir karinių resursų skirtį. Antrasis pasaulinis karas buvo daugiausiai aukų pareikalavęs karas žmonijos istorijoje, jo metu žuvo 50-70 milijonų žmonių<ref>Antony Beevor: Der Zweite Weltkrieg. Bertelsmann, München 2014, p.11. ISBN 978-3-570-10065-3. (Originalausgabe: The Second World War. W & N, London 2012.)</ref><ref>Jim Dunnigan. Dirty Little Secrets of World War II: Military Information No One Told You About the Greatest, Most Terrible War in History, William Morrow & Company, 1994. ISBN 0-688-12235-3</ref><ref>Sommerville, Donald. The Complete Illustrated History of World War Two: An Authoritative Account of the Deadliest Conflict in Human History with Analysis of Decisive Encounters and Engagements Landmark. [Sl]: Lorenz Books, December 14, 2008. p. 5. ISBN 0754818985</ref>, didelė dalis jų - Sovietų Sąjungos ir Kinijos civiliai gyventojai.
Karo eigą nulėmė gerokai didesnis antinacistinės koalicijos ekonominis potencialas bei žmogiškieji resursai, taip pat subjektyvus faktorius – nacistinės ideologijos antihumaniškumas. Karui buvo būdinga stipri ideologizacija, dažnai turinti rasistinių bruožų, kuri lėmė daugybę karo nusikaltimų, žiaurų elgesį su civiliais ir karo belaisviais. Dėl Vokietijos [[Nacionalsocializmas|nacionalsocialistų]] kelto karo tikslo išplėsti vokiečių [[gyvybinė erdvė|gyvybinę erdvę]] bei [[Holokaustas|holokausto]] politikos buvo nužudyti 6 mln. žydų ir 4 mln. žmonių, priklausiusių kitoms nacionalsocialistų išskirtoms grupėms ([[čigonai]], [[homoseksualai]], [[politinis kalinys|politiniai kaliniai]]).
Karo veiksmai daugiausiai vyko Europoje ir [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūroje]], [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyne]], Šiaurės [[Afrika|Afrikoje]], Azijos rytuose ir [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]]. Beveik visos šalys, kariavusios [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]], kariavo ir Antrajame. Kare nedalyvavo ir oficialiai išliko neutraliomis šešios Europos valstybės - Airija, Švedija, Šveicarija, Ispanija, Portugalija ir Turkija (iki 1945 m. vasario mėn.). Karo europoje pradžioje neutralitetą paskelbė ir Jungtinės Valstijos, tačiau nuo 1939 m. lapkričio jos neutraliteto įstatymas leido JAV pirkti ir savo laivais gabentis iš JAV ginklus ir amuniciją (tuo galėjo pasinaudoti tik Jungtinė Karalystė).
Nuo 1939 m. pabaigos iki 1941 m. vidurio per keletą sėkmingų kampanijų Vokietija nugalėjo ir okupavo didelę dalį Prancūzijos, Jugoslavijos ir Graikijos, okupavo Nyderlandus, Belgiją, Liuksemburgą, Daniją, Norvegiją, Čekiją ir Lenkiją. Dalis okupuotų teritorijų buvo tiesiogiai įjungtos į Trečiąjį Reichą, kitose valdė marionetinės vyriausybės. Vokietija taip pat sutartimis susaistė su savimi Rumuniją, Vengriją ir Bulgariją. Su Italija ir Japonija Vokietija sudarė sąjungą, vadinamąją Ašį. Pagal 1939 m. rugpjūčio mėn. Molotovo-Ribertropo paktą Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalino ir aneksavo Lenkija ir Baltijos valstybes, taip pat Sovietų Sąjunga aneksavo dalį Suomijos ir Rumunijos teritorijos. Po [[Mūšis dėl Prancūzijos|Prancūzijos nugalėjimo]] karas Europoje daugiausia vyko tarp Europos Ašies valstybių ir Jungtinės Karalystės. Po to sekė karas Balkanuose, [[Britanijos mūšis|mūšis dėl Britanijos]], Blicas (Britanijos bombardavimo kampanija) ir ilgas mūšis dėl Atlanto. Į karą įstojus Vokietijos sąjungininkei Italijai karo veiksmų arena tapo ir Šiaurės Afrika. Italų kariuomenė susirėmė su britais Egipte ir [[Italijos Rytų Afrika|Italijos Rytų Afrikos]] kolonijoje. Nuo 1941 m. vasario mėn. Afrikoje dislokuota Vokietijos kariuomenė nesustabdė Italijos pralaimėjimo. Po dviejų mūšių prie Al Alameino (1942 m. liepą ir 1942 m. spalį-lapkritį) bei britų ir amerikiečių išsilaipinimo Maroke ir Alžyre 1942 m. lapkritį Afrikoje kovojusios vokiečių ir italų pajėgos 1943 m. gegužę kapituliavo Tunise.
Į konfliktą 1941 m. įsitraukė ir kitos šalys – Sovietų Sąjunga, kai ją [[Barbarosos operacija|užpuolė Vokietija]], taip pat [[JAV|Jungtinės Valstijos]] po Japonijos atakos prieš [[Pearl Harboras|Pearl Harborą]]. Sėkmingai prasidėjęs Vokietijos įsiveržimas į Sovietų Sąjungą 1941 m. žiemą įstrigo mūšiuose prie Maskvos (1941 m. rugsėjis - 1942 m. balandis), o [[Stalingrado mūšis|bandymas užimti Stalingradą]] (1942 m. rugpjūtis - 1943 m. vasaris) tapo pirmu dideliu pralaimėjimu, po kurio karo sėkmė nuo Vokietijos nusisuko.
1944 m. birželio mėn. viduryje Rytų fronte buvo sumušta armijų grupė Centras ir Vokietijos kariuomenė iki metų galo buvo priversta atsitraukti iki Trečiojo Reicho sienų. Bendras Vakarų sąjungininkų (Jungtinė Karalystė, JAV, Kanada) puolimas Europoje trimis frontais - išsilaipinimas Sicilijoje 1943 m. liepą, [[išsilaipinimas Normandijoje]] 1944 m. birželio mėn. ir išsilaipinimas 1944 m. rugpjūčio mėn. Pietų Prancūzijoje sudavė rimtą smūgį Trečiajam Reichui Vakaruose.
1944 m. spalį sąjungininkai prie Aacheno įsiveržė į Vokietiją, o 1945 m. sausį į Rytų Prūsiją įžengė Raudonoji Armija ir ėmė veržtis link Berlyno. Iki 1945 pavasario Reicho politinė ir karinė vadovybė tęsė akivaizdžiai pralaimėtą karą, per kurį žuvo dar šimtai tūkstančių žmonių.<ref>John Zimmermann: Pflicht zum Untergang. Die deutsche Kriegführung im Westen des Reiches 1944/45. Schöningh, Paderborn 2009, S. 97; vgl. Stephan Burgdorff/Klaus Wiegrefe (Hrsg.): Der 2. Weltkrieg. Wendepunkt der deutschen Geschichte. Deutsche Verlags-Anstalt, 2005, P. 29.</ref> 1945 m. balandžio 25 d. prie Elbės susitiko JAV ir sovietų kariuomenės. Po to, kai 1945 m. balandžio 30 d. Berlyne nusižudė Hitleris, po dviejų dienų pasidavė miesto gynėjai. Karas Europoje baigėsi [[1945]] m. [[gegužės 8]] d. generolui feldmaršalui Keiteliui pasirašius besąlygiškos kapituliacijos aktą.
Ašies valstybė Japonija 1941 m. gruodžio 7 d. [[Perl Harboro užpuolimas|atakavo JAV karinių pajėgų bazę Perl Harbore]] ir sunaikino didelę dalį JAV Ramiojo vandenyno laivyno. JAV paskelbus karą Japonijai Vokietija taip pat 1941 m. gruodžio 11 d. paskelbė karą JAV. Sovietų Sąjunga laikėsi 1941 m. balandžio 13 d. sudaryto neutralumo pakto su Japonija ir į karą su Japonija nestojo.
1941 m. gruodžio - 1942 m. sausio mėn. vykusios [[Vašingtono konferencija (1941)|Arkadijos konferencijos]] metu JAV ir Jungtinė Karalystė nusprendė pirmiau nugalėti pavojingesniu priešininku laikytą Vokietiją. Nepaisant to nuo 1942 iki 1945 m. sunkios kovos tarp sąjungininkų ir Japonijos vyko ir Rytų Azijoje ([[Kinija|Kinijoje]], [[Birma|Birmoje]], [[Britų Malaja|Britų Malajoje]], [[Tailandas|Tailande]], [[Prancūzijos Indokinija|Prancūzijos Indokinijoje]], Indonezijoje), Filipinuose ir Ramiojo vandenyno salose (taip pat ir Naujojoje Gvinėjoje). JAV gana greitai atstatė savo laivyną, tačiau iki 1942 m. vidurio Japonija užėmė daugelį buvusių europiečių kolonijų - Indokiniją, [[Honkongas|Honkongą]], Britų Malają, [[Filipinai|Filipinus]], dalį [[Mianmaras|Birmos]], Nydelandų Indiją ir dalį Naujosios Gvinėjos. Tik po [[Midvėjaus mūšis|Midvėjaus mūšio]] (1942 m. birželio pr.), kurio metu Japonijos laivynas prarado keturis iš šešių savo lėktuvnešių išryškėjo JAV karinė persvara. Iki 1945 m. JAV pajėgos užiminėjo Japonijos salas Ramiajame vandenyne ir priartėjo prie pagrindinio Japonijos salyno, nors didžioji dalis Pietryčių Azijos tebebuvo užimta Japonijos pajėgų. Japonijos laivynas buvo JAV nugalėtas ir grėsė amerikiečių išsilaipinimas Japonijos salyne. Siekdamas paspartinti kovų Rytų Azijoje pabaigą JAV prezidentas [[Harry S. Truman|H.Trumenas]] 1945 m. rugpjūtyje įsakė numesti atomines bombas ant Hirosimos ir Nagasakio. Japonija besąlygiškai kapituliavo 1945 m. [[rugpjūčio 15]] d. ir Antrasis pasaulinis karas baigėsi.
Karas iš esmės pakeitė pasaulio politinę sistemą: pasauliniam bendradarbiavimui skatinti ir užkirsti kelią ateities konfliktams buvo įkurta Jungtinių Tautų Organizacija, o JAV ir Sovietų Sąjunga iškilo kaip dvi pasaulinės supervalstybės, kurių santykiai greitai peraugo į Šaltąjį karą, kuris truko iki 1991 m. Europos valstybių susilpnėjimas paskatino Azijos ir Afrikos dekolonizaciją. Vakarų Europoje prasidėjo ekonominės ir politinės integracijos procesai, kuriuos paskatino siekis išvengti karinės konfrontacijos ateityje. Rytinė Europos dalis pateko į sovietų įtakos sferą ir liko už „geležinės uždangos“ iki komunizmo žlugimo. Kinijoje po Antrojo pasaulinio karo tęsėsi pilietinis karas, pasibaigęs komunistų pergale ir Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimu.
== Priešistorė ==
| |||