Pestas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Šablonas
SubRE (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 4:
| vaizdas = Visione aerea da mongolfiera dei templi di Era e Poseidone.JPG
| vaizdo plotis = 250
| vaizdo info = PestumoPesto vaizdas šiaurės link. Pirmajame plane Heros ir Poseidono šventyklos, tolumoje Atėnės šventykla
| herbas =
| herbo plotis =
Eilutė 30:
}}
 
'''PestumasPestas''' ({{lot|Paestum}}, Pestumas, anksčiau − Poseidonija) – buvęs istorinis miestas [[Italija|Italijos]] [[Kampanija|Kampanijos]] regione. Žymus gerai išsilaikiusiomis trimis sen. graikų šventyklomis.
 
==Istorija==
Manoma, kad PestumąPestą apie 600 m. pr. m. e. įkūrė [[Senovės Graikija|graikų]] kolonistai iš kito graikų miesto Apeninų pusiasalyje − [[Sibaris|Sibario]]. Graikai miestą pavadino Poseidonija, jūrų dievo [[Poseidonas|Poseidono]] garbei. Manoma, kad miestas greitai plėtėsi ir buvo turtingas, kas sprendžiama iš pastatytų šventyklų dydžio. Kažkada prieš 400 m. pr. m. e. po ilgų pasipriešinimo metų miestas buvo užimtas vietinės Apeninų genties [[lukanai|lukanų]] ir pervadintas į Pestą. Prie miesto 332 m. pr. m. e. lukanus sumušė Epyro karalius Aleksandras, bet miestas lukanų valdžioje išliko iki 273 m. pr. m. e., kai jį užėmė [[Romos respublika|romėnai]] ir įkūrė jame lotynų koloniją.
 
Romėnai pavadinovadino miestą Pestumu''Paestum''. [[Antrasis pūnų karas|Antrojo pūnų karo metu]] pestumiečiaiPesto gyventojai palaikė romėnus. Pirmaisiais mūsų eros amžiais PestumasPestas dar buvo pasiturinčiu miestu, bet nešmenimis užneštos Silaro upės žiotys virto [[pelkė]]mis, kurios tapo [[maliarija|maliarijos]] šaltiniu ir miestas pradėjo nykti. Po 871 m. [[musulmonai|musulmonų]] plėšikų antpuolio PestumasPestas buvo apleistas. Jo liekanos buvo atrastos XVIII a. [[1998]] m. PestumasPestas buvo įtrauktas į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]].
 
==Aprašymas==
PestumasPestas garsus trimis labai gerai išsilaikiusiomis sen. graikų šventyklomis. Miestas buvo apjuostas 5 km ilgio, 5−6 m storio siena, pastatyta V a. pr. m. e. ir per vėlesnius du amžius kelis kartus renovuota. Sienoje buvo 24 apvalūs ir kvadratiniai [[bokštas|bokštai]], keturi miesto [[vartai]]. Miestas buvo išsidėstęs tarp dviejų religinių kulto vietovių šiaurėje ir pietuose.
 
Pietinėje miesto pusėje buvo dvi didelės šventyklos. Ankstesnė, vadinama „bazilika“ (nes pirmieji tyrinėtojai ją supainiojo su romėnų laikų pastatu), buvo skirta deivei [[Hera]]i. Vėlesnė, manoma, pastatyta apie 460 m. pr. m. e., buvo taip pat skirta Herai, bet vadinama Poseidono šventykla dėl pirmųjų tyrinėtojų įsitikinimo, kad ji skirta Poseidonui. Dar kita versija, ji galėjo būti skirta [[Apolonas|Apolonui]]. Ši šventykla yra ryškus [[dorėninis orderis|dorėninės architektūros]] pavyzdys.
 
Šiaurinėje pusėje esanti trečioji šventykla buvo skirta [[Atėnė|Atėnei]] (senesniu tikėjimu, [[Cerera]]i). Tai yra anksčiausia žinoma šventykla, kurioje [[jonėninis orderis|jonėninė architektūra]] panaudota lygiagrečiai dorėninei. Ji datuojama pastatyta kažkada apie 500 m. pr. m. e. Iškart į pietų pusę nuo jos buvo miesto [[turgus]]. Pradiniame miesto išplanavime namai buvo statomi blokais, tarsi pagal tinklelį.
 
PestumąPestą užėmę romėnai kardinaliai pakeitė jo išplanavimą. Tarp pietinių ir šiaurinių kulto vietų buvo įrengtas romėniškas [[forumas]], kurį supo teatrų, prekyviečių, pirčių pastatai, gimnazija, mažas amfiteatras ir kitos mažesnės šventyklos, iš kurių žinoma Taikos šventykla, statyta II a. pr. m. e. Rasti trys kapinynai, datuojami nuo III tūkst. pr. m. e. iki IV a. pr. m. e. Kapuose rasti sieninės tapybos darbai, datuojami V a. pr. m. e., yra svarbūs nagrinėjant sen. graikų meno istoriją. 1 km atstumu į pietus nuo PestumoPesto rasta V a. pr. m. e. didelė [[Afroditė]]s kulto vieta. Šalia įsikūręs nacionalinis PestumoPesto archeologijos muziejus, kuriame eksponuojami vietovėje rasti objektai.
 
==Galerija==