Povilas Pakarklis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Tėvai turėjo 20 ha ūkį. Povilas buvo jauniausias iš trijų vaikų. Mokėsi [[Kupiškio gimnazija|Kupiškio gimnazijoje]], [[1923]] m. baigė [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio gimnaziją]]. 1923–[[1927]] m. studijavo [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Teologijos-filosofijos fakultete. Pagrindine specialybe pasirinko senovės istoriją, šalutinėmis – Lietuvos istoriją, pedagogiką bei psichologiją. P. Pakarkliui dėstė profesoriai [[Antanas Alekna]], [[Jonas Totoraitis]], [[Pranas Penkauskas]]. Studijuodamas aktyviai veikė studentų [[ateitininkai|ateitininkų]] organizacijoje, kuriai atstovavo [[1924]]–1927 m. [[Ryga|Rygoje]], [[Tartu]], [[Talinas|Taline]], [[Helsinkis|Helsinkyje]], [[Niurnbergas|Niurnberge]], propagavo [[abstinencija|abstinenciją]] (abstinentu tapo dar Kupiškio gimnazijoje, paskatintas kunigo Antano Kripaičio). 1927 m. vienas redagavo katalikų blaivybės draugijos leidinį „Sargyba“. 1927–[[1928]] m. priklausė [[tautininkai|tautininkams]]. <ref>[http://www.lms.lt/ML/200220/20022006.htm Istorikui, teisininkui P. Pakarkliui - 100 metų]</ref>

1930 m. lapkritį suimtas už „antivalstybinį“ [[pamfletas|pamfletą]] „Ar p. [[Smetona]] jaunimui pavyzdys?“, [[1931]] m. nuteistas metus kalėjimo, bet tais pačiais metais paleistas. 1931 m. įsteigė [[Kupiškis|Kupiškio]] laisvamanių skyrių. Nuo [[1932]] m. pradėjo rašinėti į [[SSRS]] laikraščius. 1932–[[1934]] m. studijavo teisę [[VDU]] Teisių fakultete. Po baigimo dirbo Apeliacinių rūmų sekretoriaus padejėju. [[1935]]–[[1940]] m. [[Kauno apygardos teismas|Kauno apygardos teismo]] prokuroro padėjėjas. Dalyvavo rašant [[Noimano-Zaso byla|Noimano-Zaso bylos]] kaltinamąjį aktą. <ref>[http://www.voruta.lt/rubrikos/59/1032 Povilas Pakarklis: kontroversiška asmenybė // Voruta, 2002 m., Nr. 24 (522)]</ref>

1940 m. išrinktas į [[Liaudies Seimas|Liaudies Seimą]]. 1940 m. [[birželio 17]] d. sudarytoje [[Justas Paleckis|Justo Paleckio]] marionetinėje „Liaudies vyriausybėje“ paskirtas teisingumo ministru. [[Birželio 18]] d. pasirašė įsakymą paleisti iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo [[LKP CK]] sekretorių [[Antanas Sniečkus|Antaną Sniečkų]]. 1940 m. liepos mėn. kartu su kitais vyriausybės ministrais priimtas į [[LKP]]. <ref>[http://www.genocid.lt/Leidyba/5/nijole5.htm Lietuvos komunistų tautinė ir socialinė sudėtis 1939 m. pabaigoje - 1940 m. rugsėjo mėn.]</ref> Pats asmeniškai prižiūrėjo penkių [[RTFSR]] įstatymų kodeksų vertimą, pasiūlė Liaudies Seime [[LSSR]] konstitucijos projektą, taip pat buvo Lietuvos įstojimo į SSRS deklaracijos pranešėju. <ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=10176 Darbo Lietuva, 1940 m. liepos 22 d., Nr. 11]</ref>

Nuo [[1945]] m. organizavo lituanistinės medžiagos pargabenimą į Lietuvą iš [[Kaliningrado sritis|Karaliaučiaus]] bei [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos]] kraštų, pats (kartu su [[Jonas Kruopas|Jonu Kruopu]], [[Juozas Jurginis|Juozu Jurginiu]] ir kitais) važinėdamas ir bibliotekose, archyvuose, muziejuose, bažnyčiose, universitete rinkdamas senuosius rankraščius bei kitus dokumentus. Jo pastangomis į Lietuvą buvo parvežti [[Kristijonas Donelaitis|Donelaičio]] „Metų“ rankraščiai, [[Jonas Bretkūnas|Jono Bretkūno]], [[Matas Pretorijus|Mato Pretorijaus]], [[Liudvikas Rėza|Liudviko Rėzos]] veikalai. Spaudoje paskelbė straipsnių, gynusių lietuvių „istorines teises“ į šiaurinę buvusios [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsijos]] dalį.

[[1946]]–[[1948]] m. dirbo [[Lietuvos istorijos institutas|LSSR MA Istorijos instituto]] direktoriumi. 1946 m. tapo LSSR Mokslų akademijos nariu-korespondentu. <ref>{{TLE|3|- 270-271|[[Vytautas Merkys (1929)|Vytautas Merkys]]}}</ref> [[1951]] m. kovo mėn. Maskvoje apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją „Lietuvių tautos kova prieš [[popiežius]] ir [[kryžiuočių ordinas|kryžiuočių ordiną]] už savo valstybingumą“.