36 379
pakeitimai
{{šaltiniai}}
[[Vaizdas:
'''Demokratija''' ({{gr|δῆμος}} 'liaudis' + ''κρατῶ'' 'valdau')
Šiuo metu demokratija yra tapusi universaliai taikomu žodžiu, nors ne visada aišku, kokią tikrovę tas žodis atspindi. Kadangi supratimas kas yra demokratija yra labai įvairus, dažnai kartu su šiuo žodžiu naudojami įvairūs būdvardžiai, „patikslinantys“ kas turima galvoje. Šiuolaikinės Vakarų demokratijos paprastai vadinamos [[Liberali demokratija|liberaliosiomis demokratijomis]].
=== Antikinė (tiesioginė) demokratija ===
[[Vaizdas:Discurso funebre pericles.PNG|thumb|right|„[[Periklis]] kreipiasi į Atėnų asamblėją“ (dail. Philipp von Foltz, 1853). Vakaruose Atėnų tautos susirinkimas laikomas archetipiniu demokratinio valdymo pavyzdžiu.]]
Demokratija, kaip ir pats terminas, pirmiausia atsirado [[Senovės Graikijos istorija|Graikijos miestuose-valstybėse]] po ilgai trukusių kovų tarp didikų ir turtingųjų su paprasta liaudimi. Didžiausią išraišką demokratija pasiekė [[Atėnai|Atėnuose]], kur visiems piliečiams vyrams buvo suteikta teisė dalyvauti valstybės valdyme. Pareigūnai buvo renkami tiesiogiai piliečių susirinkimo metu arba parenkami burtų keliu.
Atėnų demokratijoje buvo ir gana kontroversiškų aspektų, pavyzdžiui, piliečių teisė ištremti tuos piliečius, kurie buvo laikomi pavojingais demokratijai (ostrakizmas). [[Antika|Antikos]] filosofas Aristotelis demokratijos sąvoką vartoja negatyvia prasme, apibūdindamas prasčiokų valdžią ir vietoje jos propaguoja tam tikrą demokratijos ir oligarchijos mišinį – politėją.
[[Vaizdas:Maccari-Cicero.jpg|thumb|left|„Ciceronas smerkia Katiliną“ (dail. Cesare Maccari, 1889). Freskoje vaizduojamas [[Romos senatas]].]]
[[Romos respublika|Romos respublikoje]], kol ji nebuvo laikui bėgant palaipsniui pakeista [[principatas|principatu]] taip pat buvo įgyvendinti tam tikri demokratijos elementai, remiantis laisvų piliečių [[lygiateisiškums|lygiateisiškumo]] idėja. Istoriškai svarbesnis buvo [[Roma|Romos]] įnašas buvo teisinės valstybės koncepcijos sukūrimas, kuri yra svarbi šiuolaikinės demokratijos sampratos dalis.
* empirinį (aprašomąjį)
Empirinės teorijos domisi kas yra demokratija ir kaip ji praktiškai veikia. Normatyvinės teorijos nustato kokios yra privalomosios sąlygos vienai ar kitai politinei sistemai įvardinti kaip demokratinei. Tam tikra prasme skirstymas yra sąlyginis, nes normatyvinės teorijos remiasi praktika, o empirinės teorijos taip pat užsiima demokratijos interpretavimu ir tipologizavimu.
{{Vikižodynas|demokratija}}▼
== Taip pat skaitykite ==
* [[Atėnų demokratija]]
{{Commons|Category:Democracy}}
▲{{Vikižodynas|demokratija}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
|
pakeitimai