Indoeuropiečių prokalbė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 660:
Dėl kirčio pobūdžio nesutariama. Viena vertus, vedų sanskrito, senosios graikų, baltų ir slavų kalbų duomenys rodytų kirtį buvus [[Priegaidė|muzikinį]] (toninį, melodinį). Kita vertus, balsių kaitos atsiradimas siejamas su balsių [[Redukcija (kalbotyra)|redukcija]], o ji dažniausiai būdinga dinaminį kirtį turinčioms kalboms. Esama tiek muzikinio (pavyzdžiui, A. Mejė ({{fr|A. Meillet}})<ref>{{cite book|last=Мейе|first=А.|title=Общеславянский язык|publisher=Издательство иностранной литературы|date=1951|location=М.|pages=127}}</ref> ir R. Bekesas ({{nl|R. Beekes}})<ref>{{cite book|last=Beekes R.|first=S. P.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|date=2011|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=159|isbn=}}</ref>), tiek dinaminio ide. kirčio šalininkų. Taip pat yra kompromisinių nuomonių, kad pirmiausiai kirtis buvęs dinaminis, o ide. egzistavimo pabaigoje jis tapęs muzikiniu<ref>{{cite book|last=Гамкрелидзе Т. В., Иванов Вяч. Вс.|first=|title=Индоевропейский язык и индоевропейцы: Реконструкция и историко-типологический анализ праязыка и протокультуры: В 2-х книгах|publisher=Издательство Тбилисского университета|date=1984|location=Тбилиси|pages=194—195}}</ref><ref>{{cite book|last=|first=|title=Języki indoeuropejskie|publisher=PWN|date=1986|location=Warszawa|pages=24—25|isbn=}}</ref><ref name="Adams462">{{cite book|last=J. P. Mallory, Douglas Q. Adams.|first=|title=Encyclopedia of Indo-European culture|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|date=1997|location=London|pages=462|isbn=9781884964985}}</ref> arba derinęs ir dinaminio, ir muzikinio kirčio ypatybes.<ref>{{cite book|last=Савченко|first=А. Н.|title=Сравнительная грамматика индоевропейских языков|publisher=УРСС|date=2003|location=М.|pages=154|isbn=}}</ref>
[[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]], [[Jooseppi Julius Mikkola|J. Mikola]] ({{fi|J. Mikkola}}) ir S. Ivšičius indoeuropiečių prokalbei rekonstruoja dvi [[Priegaidė|priegaides]] − [[Akūtas|akūtą]] (kylanti-krentanti intonacija) ir [[Cirkumfleksas|cirkumfleksą]] (krentanti-kylanti intonacija).<ref>{{cite book|last=Скляренко|first=В. Г.|title=Праслов’янська акцентологія|publisher=|date=1998|location=Київ|pages=9|isbn=966-02-0542-2}}</ref>
D. Adamso ({{en|D. Adams}}), Dž. Melorio ({{en|G. Mallory}}) ir T. Olanderio ({{da|Th. Olander}}) manymu, kirčiuotas skiemuo buvo tariamas aukštu (ar aukštėjančiu) tonu, o nekirčiuotas – žemu (ar žemėjančiu) tonu.<ref name="Adams462"/><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|publisher=Mouton de Gruyter|date=2009|location=Berlin-New York|pages=84|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref>
| |||