Pradinis lavinimas Lietuvoje: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Pridėjau informacijos apie pradinių mokyklų istoriją, taip pat informatyviau aprašiau pradinės mokyklos sampratą. Žymos: Atmesta Vizualus redagavimas |
||
Eilutė 1:
[[image:Elementary school Schnaittach DE 2007-02-16.jpg|thumb|200px|Pradinė mokykla Vokietijoje, ''Schnaittach'']]
'''Pradinė mokykla''' – [[mokykla]], bendrojo ugdymo įstaiga, teikianti pradinį išsilavinimą. Pradinė mokykla taip pat suteikia mokiniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros ir etninius pagrindus, elementarų raštingumą, padeda jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. Priimamų į pradines mokyklas vaikų amžius ir mokymo trukmė joje įvairiose šalyse skiriasi..
[[Lietuva|Lietuvoje]] pradinė mokykla apima 1-4 klases. Pradinėse mokyklose taip pat gali veikti parengiamoji grupė. Po pradinės mokyklos seka visos kitos mokymosi įstaigos.
[[Lietuva|Lietuvoje]] šiuo metu vidurinės mokyklos skyla į [[gimnazija|gimnazijas]] ir [[progimnazija|progimnazijas]]. Patvirtinus Švietimo įstatymo pataisas, nebeliks pradinių mokyklų – iki aštuntos klasės vaikai mokysis progimnazijose, o paskui – gimnazijose arba [[profesinė mokykla|profesinėse mokyklose]].<ref>{{Cite web|url=https://www.delfi.lt/news/daily/education/pagrindines-mokyklas-keis-progimnazijos.d?id=27480453|title=Pagrindines mokyklas keis progimnazijos|website=[[DELFI]]|access-date=2018-10-23}}</ref>
== Istorija ==
Manoma, seniausios pradinės mokyklos buvo steigtos 2800–2500 prieš Kristų senovės Egipte, Babilone, Indijoje, Kinijoje, Sirijoje prie valdovų rūmų. Europoje pirmosios pradinės mokyklos pradėtos steigti 7–6 a. prieš Kristų senovės Graikijoje. Pagal senovės Graikijos pavyzdį 4 a. prieš Kristų pradinės mokyklos atidarytos ir Romoje. Ankstyvaisiais viduramžiais Vakarų Europoje pradines mokyklas steigė ir joms vadovavo Bažnyčia, mokytojais pradėta skirti krikščionių dvasininkus. 6–7 a. susiformavo vienuolynų mokyklos. Vėliau prie daugelio parapijų bažnyčių pradėtos steigti parapinės mokyklos. Jose mokėsi tik berniukai, mokyta (dažniausiai lotynų kalba) maldų, giesmių, kai kuriose dar ir skaityti, rašyti, skaičiuoti. Dauguma nepasiturinčiųjų vaikų pradinės mokyklos nelankė, juos auklėjo tėvai kasdieniu darbu. Vidurio ir Rytų Europoje pirmosios pradinės mokyklos įsteigtos 3–4 a. Gruzijoje ir Armėnijoje, 10 a. – Kijevo Rusioje. 13–14 a. amatininkai ir pirkliai pradėjo steigti pasaulietines cechų mokyklas ir gildijų mokyklas, kur jų vaikai mokydavosi skaityti ir rašyti gimtąja kalba, skaičiavimo ir religijos; amato mokydavosi namie – tėvo dirbtuvėje. Šios mokyklos pamažu tapo pradinėmis miesto mokyklomis, išlaikomomis miestų savivaldybių (magistratų). Renesanso laikotarpiu kartu su humanizmo idėjomis paplito ir gamtos mokslų bei humanitarinių dalykų dėstymas. Pradėtos steigti mergaičių pradinės mokyklos (daugiausia privačios). 16–18 a. Ukrainoje ir Baltarusijoje paplito brolijų mokyklos. 1737 Prūsijoje išleistas vienas pirmųjų privalomojo mokymo įstatymas – ''Reguliuojamieji principai'' (''Principia regulativa''). Juo mėginta įgyvendinti visuotinį pradinį mokslą 7–14 metų vaikams (mergaitėms ir berniukams). Vakarų ir Vidurio Europoje pradinės mokyklos pradėjo sparčiai plisti 17–18 a., kai plėtojantis pramonei prireikė kvalifikuotesnių darbininkų. 19 a. pradžioje socialistas utopistas R. Owenas įsteigė pirmąsias pradines mokyklas darbininkų vaikams nuo 6–10 metų. 19 a. daugelyje Vakarų Europos šalių priimtas visuotinio privalomojo pradinio mokslo įstatymas, susiformavo valstybinių pradinių mokyklų sistemos, sukurtas jų valdymas. Rusija raštingumo atžvilgiu buvo atsilikusi nuo Vakarų šalių, daugiau pradinių mokyklų čia pradėta steigti 18 a. pirmoje pusėje. 1804 Rusijos imperijoje patvirtintos vienmetės, 1828 – dvimetės pradinės mokyklos. 1864 jos perduotos Sinodo žinion ir pavadintos cerkvinėmis mokyklomis.
== Šaltiniai ==
| |||