Daugumos atstovavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Daugumos atstovavimas''' (dar vadinamas '''mažoritarizmu''' (nuo {{fr|majorité}}  – ''dauguma'') arba '''pliuralizmu''') yra – [[rinkimų sistema]], pagal kurią atstovu išrenkamas daugiausiai balsų gavęs kandidatas. Ši sistema dar skirstoma į '''paprastosios''' (arba '''santykinės''') ir '''absoliučiosios daugumos''' variacijas.<ref>Algis Krupavičius, Robertas Pogorelis. ''Rinkimų sistema ir rinkimai''. iš ''Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida''. Poligrafija ir informatika, 2004. p. 248-249248–249</ref>

Norint laimėti rinkimus pagal absoliučiosios daugumos sistema, kandidatui reikia surinkti absoliučią daugumą [[rinkėjas|rinkėjų]] balsų, t. y. 50 % + 1 balsas. Per rinkimus nė vienam kandidatui nesurinkus absoliučios daugumos, reikia organizuoti antrą rinkimų turą, kuriame dalyvaus du ar daugiau kandidatų, pirmajame ture surinkusių daugiausiai balsų. To galima išvengti suteikiant rinkėjams '''alternatyvų balsą'''  – leidimą nurodyti ne tik labiausiai patikusį kandidatą, bet ir sureitinguoti likusius. Tokiu atveju nei vienam kandidatui nesurinkus absoliučiosios daugumos, mažiausiai balsų gavusio kandidato [[rinkimų biuletenis|biuleteniai]] peržiūrimi ir iš jų balsai atiduodami kandidatams, pažymėtiems antru numeriu. Šiuo principu skaičiavimas atliekamas tol, kol vienas iš kandidatų galiausiai surenka absoliučiąją daugumą.

Daugumos atstovavimo sistema kritikuojama dėl neteisingo rinkėjų nuomonės atspindėjimo ir balsų "iššvaistymo"„iššvaistymo“. Pavyzdžiui, suskaičiavus balsus paaiškėja, kad antrame ture kandidatas A gavo 49,2 %, o B - – 50,8 % balsų. Taigi net ir maža persvara laimėjęs kandidatas B laimi rinkimus ir gauna mandatą, o balsai atiduoti už kandidatą A "prapuola"„prapuola“. Dar didesnis balsų netekimas gali būti nesant antrajam rinkimų turui. Pavyzdžiui, keturiems kandidatams A, B, C ir D gavus atitinkamai 33 %, 27 %, 25 % ir 15 % balsų, kandidatas A laimi, o likusi elektorato dalis, sudaranti 67% visų balsuotojų, išlieka neatstovaujama. Dėl šios priežasties daugumos atstovavimo sistema laikoma kaip viena iš neproporcingiausių.