Janas Otrembskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

11 pridėta baitų ,  prieš 1 metus
S
Studijavo [[Varšuvos universitetas|Varšuvos universitete]]. Iš pradžių mediciną, bet po dviejų mėnesių perėjo į kalbų istorijos katedrą ir pasirinko slavų skyrių. Jo [[1912]] m. darbas apie [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] baltarusių šnektą įvertintas aukso medaliu. Su stipendija išvyko į [[Leipcigas|Leipcigą]], kur susipažino su žymiu sanskrito tyrinėtoju [[Ernst Windisch|Ernstu Vindišu]] ir padaręs jam įspūdį pradėjo rašyti disertaciją. Kad išlaikytų save ir šeimą (turėjo žmoną) dirbo fizinį darbą. Jo mokslus Leipcige nutraukė karas ir prasidėję užsieniečių studentų persekiojimai.
 
Išvažiavo į Lenkiją, kur [[Kališas|Kališe]] [[1916]]–[[1921]] m. dirbo gimnazijos mokytoju. Toliau darbavosi kalbotyrojekalbotyros srityje, kol buvo [[Jan Michał Rozwadowski| Jano Rozvadovskio]] pakviestas į [[Jogailos universitetas|Jogailos universitetą]] doktorantūrai.
 
Apsigynęs [[1920]] m. disertaciją, nuo [[1921]] m. pradėjo dirbti [[Vilniaus universitetas|Stepono Batoro universitete]] [[Vilnius|Vilniuje]]. [[Lituanistika]] buvo vienoviena jo aistrų. Dirbo Vilniuje ilgą laiką. Prisidėjo prie [[Lietuvių kalbos žodynas|Lietuvių kalbos žodyno]] sudarymo [[Lietuvių kalbos institutas|Lietuvių kalbos institute]].
 
Dėstė ir [[Rytų Europos mokslinių tyrimų institutas|Rytų Europos mokslinių tyrimų institute]] Vilniuje.
 
[[1945]] m. persikėlė gyventi į [[Poznanė|Poznanę]], kur toliau vadovavo slavistikos katedrai, o nuo [[1947]] m. naujai įkurtai baltistikos katedrai. Nuo [[1960]] m. – [[emeritas]].
 
Buvo vertinamas visame pasaulyje. Skaitė paskaitas Berlyne, Maskvoje, Prahoje, Upsaloje, Stokholme, Vienoje. Buvo kalbotyros mokslo populiarintojas.
15 895

pakeitimai