Lietuvos žaliųjų partija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 35:
[[2009]] m. spalio pradžioje įvyko steigiamasis žaliųjų partijos aktyvistų susirinkimas (iniciatyvinės grupės pirmininkas - Juozas Dautartas). Tuomet aplinkosaugos visuomeninės organizacijos deklaravo, kad 2010 metų pavasarį arba rudenį ketina įkurti Žaliųjų sąjūdžio partiją, dalyvauti savivaldos rinkimuose (žr. [[2011 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai]]), tačiau kūrimosi procesas vyko pernelyg lėtai, todėl ketinimų dalyvauti 2011 m. savivaldos rinkimuose buvo atsisakyta.
 
[[2010]] m. buvo parengtas pareiškimas Europos ir pasaulio žaliosioms partijoms apie naujos partijos įkūrimą. Idėją steigti Žaliųjų sąjūdžio partiją 2010 metų vasarą rėmė apie 500 žmonių.
 
[[2011]] m. [[kovo 20]] d. Steigimo susirinkime, vykusiame „Karolinos“ viešbutyje Vilniuje, dalyvavo 173 steigėjai, turintys 2448 steigėjų įgaliojimus. Svarstant įstatus, steigiamos partijos jaunimas (atstovas Linas Kranauskas, galimas pretedentas į partijos pirmininko postą), teikė alternatyvą, kad partijos pirmininko kadencijos laikas būtų sutrumpintas iki 2 metų, tačiau tokie alternatyvūs įstatai patvirtinti nebuvo. Renkant pirmininką, už J. Dautartą balsavo 2033 steigėjai, už L. Kranauską - 279 steigėjai. Partijos vadovu išrinktas J. Dautartas buvo tuometis ekologijos klubo „Žemyna“ pirmininkas.<ref>[http://www.alfa.lt/straipsnis/11310150/treciadieni-kaip-partija-iregistruotas-lietuvos-zaliuju-sajudis#.UxABYdJ_uZE Kaip partija įregistruotas Lietuvos žaliųjų sąjūdis]</ref> Suvažiavime vienbalsiai priimtas pareiškimas dėl atominių elektrinių Lietuvoje, Kaliningrado srityje (Rusija) ir Baltarusijoje projektų nutraukimo.
 
2011 m. [[gegužės 11]] d. nauja politinė partija įregistruota [[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija|Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje]]. Naujai įsteigtas „Lietuvos žaliųjų sąjūdis” tapo 41-ąja politine partija Lietuvoje. [[Lietuvos žaliųjų judėjimas]] (pirmininkas [[Rimantas Braziulis]]) išreiškė nepasitikėjimą nauju politiniu dariniu ir atsiribojo nuo partijos veiklos, esą „su žaliųjų veikla nieko bendro neturintys žmonės spekuliuoja judėjimo vardu, klaidina Lietuvos žmones“.
 
[[2012]] m. pavasarį Vilniuje vyko „Lietuvos žaliųjų sąjūdžio” neeilinis suvažiavimas. Jame dalyvavo 98 delegatai. Buvo pakoreguoti partijos įstatai, naujai suformuoti valdymo organai. Partijos pirmininku tapo miškininkas Albinas Morkūnas, rinkimuose gavęs 65 delegatų balsus. Į partijos vadovo postą taip pat kandidatavo Juozas Dautartas ir [[Virginija Vingrienė]], suvažiavimo metu išrinkti naujojo pirmininko pavaduotojais.
Eilutė 45:
2012 m. LŽS kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis rinko parašus, kad būtų surengtas patariamasis referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos (žr. [[Visagino atominė elektrinė]]). Koordinacinę grupę sudarė [[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga]], Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partija, [[Lietuvos žaliųjų judėjimas]], Susivienijimas „Žali.lt“ ir kiti.
 
2012 metų Seimo rinkimuose Lietuvos žąliųjųžaliųjų sąjūdis dalyvavo kartu su [[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga]] (LVŽS), sudarydami bendrą kandidatų sąrašą, kuriame antruoju numeriu buvo įrašytas Žaliųjų sąjūdžio vadovas Albinas Morkūnas, šeštuoju – LŽS vicepirmininkas Juozas Dautartas, dešimtąja – LŽS vicepirmininkė Virginija Vingrienė. Du „Lietuvos žaliųjų sąjūdžio” vadovai vėliau perėjo į kitą partiją – [[LVŽS]].
 
[[2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai]] LŽS partijai pelnė 1 mandatą. Seimo nariu vienmandatėje [[Karoliniškės|Karoliniškių]] (Nr.8) apygardoje buvo išrinktas žurnalistas [[Linas Balsys (1961)]], buvęs LR Prezidentės D. Grybauskaitės patarėjas. Rinkimų II ture jam pralaimėjo konservatorė [[Danutė Bekintienė]].