10:55, 29 rugsėjo 2020 versija taisyti Tomas LDK (aptarimas \| indėlis) 789 keitimai Nėra keitimo santraukos Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		11:15, 29 rugsėjo 2020 versija taisyti anuliuoti Tomas LDK (aptarimas \| indėlis) 789 keitimai Nėra keitimo santraukos Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 29: Pirmasis vietovardžio rašytinis paminėjimas datuojamas 1403 m., [[Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai\|kryžiuočių]] kelių, šiuo atveju kelio vedančio iš [[Trobos (Baltarusija)\|Trobų]] iki [[Lyda\|Lydos]], aprašymuose. Vietovė šiame dokumente vadinama ''Gastowtendorf'', kaip Lietuvos didikų [[Goštautai\|Goštautų]] rezidencija. Pirmasis dokumentuotas Geranainių savininkas - Petras Goštautas, paminėtas 1431 m., o 1433 m. jo brolis [[Jonas Goštautas\|Jonas (Ivoška) Goštautas]] - Vilniaus vaivada. Alberto Goštauto sūnus [[Stanislovas Goštautas]] [[1537]] m. [[gegužės 18]] d. ~~šioje~~Geranainių pilyje vedė [[Barbora Radvilaitė\|Barborą Radvilaitę]], kuriai po jo mirties [[1542]] m. [[gruodžio 18]] d. ir atiteko pilis. Pilyje ją, matyt, lankė Lietuvos didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]], kurio mylimiausia žmona ji tapo [[1547]] m., o [[1550]] m. [[gegužės 7]] d. karūnuota Lenkijos karaliene. Po Barboros Radvilaitės mirties pilis ir prie jos įsikūręs miestelis atiteko didžiajam kunigaikščiui. Apylinkes valdė didžiojo kunigaikščio skiriami seniūnai, kurie į valstybės iždą nuo valdos mokėjo nustatytą mokestį. Dvaro pajamos buvo skiriamos [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]]s [[artilerija]]i išlaikyti, miestelyje veikė [[parakas\|parako]] gamykla. [[1641]]–[[1644]] m. Geranainių seniūnu buvo [[Mikalojus Kiška II\|Mikalojus Kiška]]. Po [[ATR\|Abiejų Tautų Respublikos]] žlugimo pilis buvo apleista, vėliau pradėta ardyti, o plytos panaudotos Lipniškių miestelio statyboms.▼ Geranainių pilį [[XVI a.]] pradžioje pastatė [[Vilniaus vaivada]] [[Albertas Goštautas]], kuris iš [[Šventoji Romos imperija\|Šv. Romos imperijos]] imperatoriaus [[Imperatorius Karolis V\|Karolio V]] gavo Geranainių [[Grafas (titulas)\|grafo]] titulą. Pilis buvo viena pirmųjų privačių pilių [[LDK\|Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje]] ir vienas ankstyviausių bandymų jungti senąją [[gotika\|gotikinę]] fortifikacinę architektūrą su moderniomis architektūros idėjomis. Pilis turėjo gynybinius pylimus ir kitus apsauginius įtvirtinimus. Pylimai buvo tokio aukščio, kad pačios pilies beveik nebuvo matyti, todėl šaudant statinys nenukentėdavo. Be to, kelias į pilį ėjo per [[1529]] m. pastatytą Šv. Mikalojaus bažnyčią, kuri pastatyta kaip sudedamoji gynybinės sistemos dalis, saugojusi vartus į rūmus. Toliau už griovių ant mažytės kalvelės buvo nedidelė pilaitė su apvaliais bokšteliais kampuose. Vėliau prie vienos iš vidinių sienų pastatytas dviejų aukštų rezidencinis pastatas.▼ ▲Alberto Goštauto sūnus [[Stanislovas Goštautas]] [[1537]] m. [[gegužės 18]] d. šioje pilyje vedė [[Barbora Radvilaitė\|Barborą Radvilaitę]], kuriai po jo mirties [[1542]] m. [[gruodžio 18]] d. ir atiteko pilis. Pilyje ją, matyt, lankė Lietuvos didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]], kurio mylimiausia žmona ji tapo [[1547]] m., o [[1550]] m. [[gegužės 7]] d. karūnuota Lenkijos karaliene. Po Barboros Radvilaitės mirties pilis ir prie jos įsikūręs miestelis atiteko didžiajam kunigaikščiui. Apylinkes valdė didžiojo kunigaikščio skiriami seniūnai, kurie į valstybės iždą nuo valdos mokėjo nustatytą mokestį. Dvaro pajamos buvo skiriamos [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]]s [[artilerija]]i išlaikyti, miestelyje veikė [[parakas\|parako]] gamykla. [[1641]]–[[1644]] m. Geranainių seniūnu buvo [[Mikalojus Kiška II\|Mikalojus Kiška]]. Po [[ATR\|Abiejų Tautų Respublikos]] žlugimo pilis buvo apleista, vėliau pradėta ardyti, o plytos panaudotos Lipniškių miestelio statyboms. [[1730]] m. [[pijorai]] įsteigė mokyklą, bet [[jėzuitai]] netrukus ją uždarė. [[1748]] m. Geranainiams suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s. [[1922]]–[[1939]] m. miestelį valdė [[Lenkija]], [[1939]] m. jis priskirtas [[Baltarusijos TSR]]. <ref>{{VLE\|VI\|592\|Aloyzas Vidugiris\|Geranainys}}</ref> eilutė 46 ⟶ 42: == '''Paveldas''' == ▲'''[[Albertas Goštautas\|Alberto Goštauto]] pilies''' griuvėsiai. Geranainiuose mūrinę pilį [[XVI a.]] pradžioje pastatė [[Vilniaus vaivada]] [[Albertas Goštautas]], kuris iš [[Šventoji Romos imperija\|Šv. Romos imperijos]] imperatoriaus [[Imperatorius Karolis V\|Karolio V]] gavo Geranainių [[Grafas (titulas)\|grafo]] titulą. Pilis buvo viena pirmųjų privačių pilių [[LDK\|Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje]] ir vienas ankstyviausių bandymų jungti senąją [[gotika\|gotikinę]] fortifikacinę architektūrą su moderniomis architektūros idėjomis. Pilis turėjo gynybinius pylimus ir kitus apsauginius įtvirtinimus. Pylimai buvo tokio aukščio, kad pačios pilies beveik nebuvo matyti, todėl šaudant statinys nenukentėdavo. Be to, kelias į pilį ėjo per ~~[[1529]] m. pastatytą~~ Šv. Mikalojaus bažnyčią, kuri pastatyta kaip sudedamoji gynybinės sistemos dalis, saugojusi vartus į rūmus. Toliau už griovių ant mažytės kalvelės buvo nedidelė pilaitė su apvaliais bokšteliais kampuose. Vėliau prie vienos iš vidinių sienų pastatytas dviejų aukštų rezidencinis pastatas. Tvirtovę juosė fosos, kurios pavasarį tirpstant sniegui ir lietingą rudenį prisipildydavo vandens. Per [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)\|XVII a. vidurio karą su Maskva]] tvirtovė sugriauta, bet vėliau atstatyta. Galutinai pilis sugriauta XIX a. viduryje. Jos plytos panaudotos gretimos [[Lipniškės\|Lipniškėse]] vykdomoms statyboms. Iki mūsų dienų išliko tik pilies mūro fragmentų, pylimų ir gynybinių griovių pėdsakų. [[Albertas Goštautas\|Alberto Goštauto]] pilies griuvėsiai. * '''Šv. Mikalojaus bažnyčia'''. Pastatyta iki 1519 m. kartu su pilimi. Fundavo [[Albertas Goštautas]]. Pradžioje šventovė tarnavo kaip Goštautų pilies koplyčia. Sumūryta iš gotikinių plytų, tokių pat matmenų, kaip ir gretimos [[Vija\|Vijos bažnyčios]]. Albertas Goštautas 1539 m. testamentu bažnyčiai padovanojo nemažai prabangių liturginių reikmenų. Dalis jų, pavyzdžiui, Geranainių didžioji monstrancija, vėliau pateko į Vilniaus katedros lobyną, kuris yra eksponuojamas [[Bažnytinio paveldo muziejus\|Bažnytinio paveldo muziejuje]] Vilniuje. [[1537]] m. [[gegužės 18]] d. bažnyčioje vyko [[Barbora Radvilaitė\|Barboros Radvilaitės]] ir [[Stanislovas Goštautas\|Stanislovo Goštauto]] vestuvės.1779 m. kilus gaisrui, bažnyčios vidus ir dalis sienų sudegė. Todėl dar tais pačiais metais bažnyčia buvo perstatyta, jos išorė įgijo vėlyvojo [[Barokas\|baroko]] formų. Išliko šiuo laikotarpiu pastatytas didysis altorius su stebuklinguoju Antakalnio Jėzaus (Jęzaus Nazariečio) paveikslu, šoniniai altoriai, mūrinė sakykla, [[Rokokas\|rokoko]] stiliaus vargonai, pagaminti Vilniaus dirbtuvėse, medinės XVIII a. II pusės klausyklos<ref>Vadovas po Lietuvos didžiąją kunigaikštystę, Vilnius, 2012, p. 255-256.</ref>. * Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (neišlikusi).

Geranainys: Skirtumas tarp puslapio versijų