Geranainys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Lietuviai: ką čia reiškia Lietuvos valstybingumas? negi manoma, kad LDK kažkokiu būdu skleidė lietuvių kalbą? |
|||
Eilutė 24:
'''Geranainys''' – gyvenvietė vakarų [[Baltarusija|Baltarusijoje]], 2,5 km į pietvakarius nuo [[Krakūnai|Krakūnų]] [[Lietuva|Lietuvos]]-Baltarusijos pasienio užkardos, 29 km į šiaurės vakarus nuo [[Vija|Vijos]], prie plento [[Ašmena]]-[[Lyda]]. Yra vidurinė mokykla, vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka, ambulatorija, paštas. Kolūkio ir apylinkės centras.
Geranainys buvo vienos svarbiausių XV-XVI a. [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikų giminių - [[Goštautai|Goštautų]] - [[tėvonija]]. Prieš ištekėdama už [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] Geranainyse gyveno [[Barbora Radvilaitė]], [[Stanislovas Goštautas|Stanislovo Goštauto]] našlė.
== Istorija ==▼
Pirmasis vietovardžio rašytinis paminėjimas datuojamas 1403 m., [[Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai|kryžiuočių]] kelių, šiuo atveju kelio vedančio iš [[Trobos (Baltarusija)|Trobų]] iki [[Lyda|Lydos]], aprašymuose. Vietovė šiame dokumente vadinama ''Gastowtendorf'', kaip Lietuvos didikų [[Giedraičių giminė|Giedraičių]] rezidencija. Pirmasis dokumentuotas Geranainių savininkas - Petras Goštautas, paminėtas 1431 m., o 1433 m. jo brolis [[Jonas Goštautas|Jonas (Ivoška) Goštautas]] - Vilniaus vaivada.▼
▲== '''Istorija''' ==
▲Pirmasis vietovardžio rašytinis paminėjimas datuojamas 1403 m., [[Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai|kryžiuočių]] kelių, šiuo atveju kelio vedančio iš [[Trobos (Baltarusija)|Trobų]] iki [[Lyda|Lydos]], aprašymuose. Vietovė šiame dokumente vadinama ''Gastowtendorf'', kaip Lietuvos didikų [[
Geranainių pilį [[XVI a.]] pradžioje pastatė [[Vilniaus vaivada]] [[Albertas Goštautas]], kuris iš [[Šventoji Romos imperija|Šv. Romos imperijos]] imperatoriaus [[Imperatorius Karolis V|Karolio V]] gavo Geranainių [[Grafas (titulas)|grafo]] titulą.
eilutė 33 ⟶ 35:
Alberto Goštauto sūnus [[Stanislovas Goštautas]] [[1537]] m. [[gegužės 18]] d. šioje pilyje vedė [[Barbora Radvilaitė|Barborą Radvilaitę]], kuriai po jo mirties [[1542]] m. [[gruodžio 18]] d. ir atiteko pilis. Pilyje ją, matyt, lankė Lietuvos didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]], kurio mylimiausia žmona ji tapo [[1547]] m., o [[1550]] m. [[gegužės 7]] d. karūnuota Lenkijos karaliene. Po Barboros Radvilaitės mirties pilis ir prie jos įsikūręs miestelis atiteko didžiajam kunigaikščiui. Apylinkes valdė didžiojo kunigaikščio skiriami seniūnai, kurie į valstybės iždą nuo valdos mokėjo nustatytą mokestį. Dvaro pajamos buvo skiriamos [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]]s [[artilerija]]i išlaikyti, miestelyje veikė [[parakas|parako]] gamykla. [[1641]]–[[1644]] m. Geranainių seniūnu buvo [[Mikalojus Kiška II|Mikalojus Kiška]]. Po [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] žlugimo pilis buvo apleista, vėliau pradėta ardyti, o plytos panaudotos Lipniškių miestelio statyboms.
[[1730]] m. [[pijorai]] įsteigė mokyklą, bet [[jėzuitai]] netrukus ją uždarė. [[1748]] m. Geranainiams suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s. [[1922]]–[[1939]] m. miestelį valdė [[Lenkija]], [[1939]] m. jis priskirtas [[Baltarusijos
== '''Gyventojai''' ==
{{dem|kolon=5|till=1500|inc=500|incmin=100|valst=by
|1792|306
eilutė 43 ⟶ 45:
|2005|1500}}
▲* [[Albertas Goštautas|Alberto Goštauto]] pilies griuvėsiai.
* Šv. Mikalojaus bažnyčia.
* Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (neišlikusi).
Geranainių apylinkės priklausė [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] arealui. [[XVII a.]] – [[XVIII a.]] dėl karų, bado ir [[maras|maro]] protrūkių gyventojų sudėtis keitėsi. Lietuvių kalbos vartojimo sferą čia, kaip ir visame lietuvių-[[baltarusiai|gudų]] paribio ruože, ilgainiui suslavėję dvarai, lenkiška, vėliau rusiška mokykla ir lenkėjanti Bažnyčia. [[1787]] m. dekretu daugelyje vietos bažnyčių panaikintos pamaldos lietuvių kalba. Ji imta vis mažiau vartoti. [[XIX a.]] pirmoje pusėje ji vyravo iki linijos [[Žirmūnai]]-[[Trakeliai]]-[[Vija]].
[[1857]] m. P. Kepeno duomenimis pusė miestelio ir apylinkės gyventojų sudarė [[lietuviai]], kiti buvo [[lenkai]], kurių pusė – lietuvių kilmės. [[XX a.]] pradžioje lietuvių spaudos duomenimis, vieni čia dirbę dvasininkai manė, kad lietuvių yra apie 1/3 visų gyventojų, kiti, kad apie pusę, treti teigė, kad iš 3236 [[katalikai|katalikų]] tik 300–400 kalba lietuviškai. Lietuviškai mokančių žmonių daugiausia buvo apylinkės šiaurės ir šiaurės vakarų dalyje, kaimuose, kurie siekė kitas tuo metu dar lietuviškas apylinkes. XX a. septintame dešimtmetyje dalis senųjų Geranainių gyventojų dar kalbėjo lietuviškai.
* [[Ignacy Karol Milewski|Ignotas Karolis Korvin–Milevskis]] (1846–1926) – turtingas [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] žemvaldys, ''Korwin'' herbo [[grafas]]. Žinomas publicistas ir meno kūrinių kolekcionierius.
* 1911 m. sausio 11 d. Geranainyse gimę lietuvių tapytojas ir grafikas [[Vaclovas Kosciuška]] (mirė [[Vilnius|Vilniuje]] 1984 m. lapkričio 1 d.).
| |||