1830–1831 m. sukilimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S pervad. |
Žymos: Atmesta Vizualus redagavimas |
||
Eilutė 26:
== Sukilimo prielaidos ir pradžia ==
[[Vaizdas:Banner with emblem of November Uprising.PNG|thumb|left|Sukilėlių vėliava]]
Sukilimas prasidėjo
Vienas sukilimo tikslų − Lenkijos ir Lietuvos federacijos atstatymas. Kai kurie sukilimo vadai siekė ir [[baudžiava|baudžiavos]] panaikinimo. Sukilime dalyvavo įvairių luomų atstovai − [[bajorai]], [[Valstietis|valstiečiai]], [[Dvasininkas|dvasininkai]], [[Miestietis|miestiečiai, šokėjai, narkomanai]].
Caro valdžios įvesti politinio bei visuomeninio gyvenimo suvaržymai Lietuvoje ir Lenkijoje stiprino patriotines, valdžiai priešiškas nuotaikas. [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] patriotai laukė patogaus momento sukilti ir atkurti buvusią valstybę. Tokia proga tapo 1830 m. neramumai [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]] − Prancūzijoje bei Belgijoje kilusios [[Revoliucija|revoliucijos]]. Kaip [[Šventoji sąjunga|Šventosios Sąjungos]] narė, [[Rusija]] ketino siųsti savo kariuomenę revoliucijų malšinti. Į ją turėjo būti įtraukta ir Lenkijos karalystės kariuomenė. Priešinantis šiems Rusijos planams, 1830 m. lapkričio pabaigoje Lenkijoje prasidėjo sukilimas.
Eilutė 36:
== Sukilimas Lietuvoje ==
[[Vaizdas:Life-Guards Lithuanian Regiment in 1830.PNG|thumb|left|Lietuvos pulko karys]]
1831 m. sausį [[Vilnius|Vilniuje]] susikūrė [[Vyriausiasis komitetas|Vyriausiasisis komitetas]].
=== Pradinis etapas ===
Eilutė 59:
[[1831]] m. [[balandžio 22]] d. įvyko [[Marijampolės mūšis]].
[[1831]] m. [[balandžio 29]] d. įvyko [[Kėdainių mūšis|Kėdainių konservų mūšis]].
[[1831]] m. [[gegužės 29]] d. įvyko [[Raigardo mūšis (1831)|Raigardo mūšis]].
===
[[Vaizdas:Paneriaipaminklas2001 06 06.jpg|thumb|right|Paminklo Panerių kautynėms atidengimo ceremonija, 2001 m. birželio 6 d.]]
[[1831]] m. [[birželio 19]] d. [[Antanas Gelgaudas|Antano Gelgaudo]] dalinius (apie 12 600 sukilėlių), lėtai žygiuojančius link Vilniaus, [[Panerių kautynės]]e sustabdė [[generalgubernatorius|generalgubernatoriaus]] siųsta kariuomenė, sukilėliams teko trauktis.
Eilutė 83:
Išsilavinusi grafaitė žavėjosi [[Romantizmas|romantizmo]] idėjomis, filomatų veikla. Sukilimo pradžioje kartu su pusbroliu ji sutelkė [[Dusetos|Dusetų]] apylinkių sukilėlius, vadovavo kelių šimtų karių būriui. Pati kovėsi pirmose sukilėlių gretose. Garsas apie E. Pliaterytės drąsą sklido po visą Lietuvą. Grafaitė buvo paskirta vieno sukilėlių pulko kapitone. Tačiau susirgusi mirė ir buvo palaidota svetimu vardu [[Kapčiamiestis|Kapčiamiestyje]]. Jos kapą įamžino paminklas su iškaltais žodžiais: „Sielą atidaviau Dievui, o gyvybę − Tėvynei“.
==
[[Vaizdas:Relics of the uprising of 1831 (in Vilnius).jpg|thumb|1831 m. sukilimo relikvijos, eksponuojamos [[Lietuvos nacionalinis muziejus|Lietuvos nacionaliniame muziejuje]], Vilniuje.]]
Po sukilimo buvo sustiprinta [[cenzūra]], nustatyta [[kontribucija]] nuo Lietuvos ir Lenkijos gyventojų, vadai nubausti mirtimi, aktyvūs dalyviai ištremti.
| |||