Tryškių Švč. Trejybės bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Yra aiškių duomenų, jog užėjus [[Protestantizmas|protestantizmo]] bangai, XVI a. pabaigoje tryškiu valdę didikai Šemetos tapo protestantais, išvarė katalikų kunigą ir atidavė bažnyčią į protestantų rankas. Pastarieji visiškai apleido bažnyčią, jos neprižiūrėjo. XVII a. pradžioje Tryškius pradėjęs valdyti [[Žemaičių seniūnas]] [[Andrius Valavičius]] 1611 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į [[Abiejų Tautų Respublika|Lietuvos ir Lenkijos valstybės]] karalių [[Zigmantas Vaza|Zigmantą Vazą]] su prašymu Tryškiuose atkurti katalikų bažnyčią ir parapiją. Karalius davė tokį leidimą. Dar tais pačiais metais A. Valavičius dovanojo bažnyčiai 91 [[valakas|valaką]] žemės.

 

 

[[1751]] m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, kurios statymu rūpinosi klebonas Stanislovas Burneikis. Bažnyčia statyta vietinių meistrų. [[1755]] m. [[gegužės 28]] d. ją pašventino Žemaitijos sufraganas Mykolas Chomianskis. [[1804]] m. šalia bažnyčios pastatyta [[varpinė]]. Jos statytojas – Žemaičių vyskupystės kancleris, Tryškių klebonas Kasperavičius. Tais pačiais metais prie bažnyčios įkurta [[špitolė]]. [[1820]] m. bažnyčiai priklausė šie kaimai: Stakminiai, Sukančiai, Užvėdarė, Vainočiai. [[1911]]–[[1914]] m. veikė [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija|Lietuvių katalikų blaivybės draugijos]] skyrius.