Švėkšna: Skirtumas tarp puslapio versijų

Sename Švėkšnos kapinyne archeologai yra radę septynias senovines kultines statulėles iš senovės[[Senovės Egiptas|Senovės Egipto]], kurios vaizduoja Egipto dievus ir žynius.<ref>''Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a.'', Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.</ref>

XIX a. viduryje, kai miestelis priklausė grafams [[Pliateriai|Pliateriams]], virš kelio į [[Klaipėda|Klaipėdą]] pastatytas mūrinis dviejų arkų pėsčiųjų tiltas, jungiantis šventorių su Pliaterių rūmais ir parku. Amžiaus pabaigoje čia platinta [[Spaudos draudimas|uždrausta lietuviška spauda]]. Tarpukariu miestelyje veikė progimnazija, vėliau tapusi gimnazija, kurią nuo [[1923]] m. perėmė [[Saulė (organizacija)|lietuvių švietimo draugija „Saulė“]].

Pirmą kartą Švėkšnos vardas paminėtas [[1503]] m. [[kovo 8]] d. [[Linkuvos bažnyčia|Linkuvos bažnyčios]] fundacijos ir donacijos akte. Švėkšniškiai miestelio metus skaičiuoja nuo [[1509]] m., remdamiesi 1509 m. [[gegužės 21]] d. Švėkšnos dvaro savininko Žemaitijos seniūnaičio ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] markizo donacijos aktu Švėkšnos [[Švėkšnos Šv. Apaštaloapaštalo Jokūbo bažnyčia|Šv. Jokūbo bažnyčiai]]. [[1644]] m. minimas Švėkšnos miestas (1644 m. – 75, [[1695]] m. – 97 šeimos), nuo 1664 m. [[gruodžio 17]] d. leidžiamas turgus penktadieniais (prieš [[Antrasis pasaulinis karas|II-ą pasaulinį karą]] ir dabar turgus yravyksta ketvirtadieniais).

Švėkšna nukentėjo per XVIII a. pr. [[maras|marą]] ([[1713]] m. buvo 31 šeima) ir gaisrus, kurie buvo [[1732]], [[1817]], [[1858]], [[1861]], [[1891]], [[1925]] ir [[2006]] metais. Per 1925 m. gaisrą sudegė beveik visas miestelis (sudegė 139 gyvenamieji namai, 156 ūkiniai pastatai, buvo žuvusių, apdegusių žmonių), kuris greit švėkšniškių, gyvenančių [[Amerika|Amerikoje]], aukų dėka, buvo atstatytas, dauguma mūriniais pastatais. Saugantis nuo gaisrų buvo pastatyta Šv. Florijono statula. Paskutinis miestelį ištikęs gaisras įvyko 2006 m. [[gegužės 10]] d., kai sudegė 10 namų.

Po [[1831]] m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] Švėkšnoje stovėjo [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos kariuomenės]] dalinys. XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje Švėkšna buvo žymus [[Vokietija|Vokietijos]] pasienio kontrabandos punktas. XIX a. II pusėje ir iki [[1950]] m. valsčiaus, 1950–1995 m. apylinkės, nuo 1995 m. seniūnijos centras. [[1966]]–[[1992]] m. Švėkšnos [[tarybinis ūkis|tarybinio ūkio]] centrinė gyvenvietė. [[1915]] m. rugsėjį-lapkritį – [[Švėkšnos apskritis|apskrities]] centras.

[[Spaudos draudimas|Spaudos draudimo]] metais per Švėkšną buvo gabenama ir Švėkšnoje platinama lietuviška spauda. [[1905]] m. pašalinta carinė valsčiaus valdyba ir išrinkta nauja. [[1907]] m. surengtas pirmas viešas vaidinimas;. Nuo 1919 m. veikė ligoninė. 1940–[[1941]] m. Švėkšnoje buvo [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] pasienio komendantūra. 1941–[[1942]] m. hitlerininkai nužudė ~ 500 gyventojų.

Originalus arkinis tiltas ([[1885]] m.) jungia bažnyčią su keliu į parką, įkurtą [[XIX amžius|XIX a.]] antroje pusėje. Parke yra retų medžių (dviskiautis [[ginkmedis]], [[kukmedis]] ir kt.), neorenesansinio stiliaus vila „Genovefa“ ([[1880]] m.), statulų, [[saulės laikrodis]] (XIX a.), dekoratyvinė vaza. Prie senųjų „Saulės“ gimnazijos rūmų (1928 m.), kuriuose dabar mokosi Švėkšnos „Saulės“ vidurinės mokyklos pradinukai, stovi Laisvės paminklas (atstatytas [[1990]] m.), miestelio aikštės centre – stogastulpis [[Knygnešystė|knygnešiams]] (2004 m.).

Švėkšnos šnekta priklauso [[Pietų žemaičių patarmė|pietų žemaičių]] varniškių tarmei. [[2006]] m. išleista knyga „Švėkšnos šnektos tekstai“ (sudarė Adelė Juodeikienė).