Riūkiū kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų

44 pridėti baitai ,  prieš 6 mėnesius
gramatinių klaidų pataisymas, abejotinų sakinių šalinimas, lietuviškos iliustracijos įdėjimas
S (Išnašų šablono tvarkymas.)
(gramatinių klaidų pataisymas, abejotinų sakinių šalinimas, lietuviškos iliustracijos įdėjimas)
pavadinimas=Riūkiū|
spalva=deepskyblue|
šalys=[[Japonija]] ([[RiukiuRiūkiū salynas]])|
skaičius=6|
kilmė=[[JaponijosJaponinės kalbos|Japoninės]]<br /> >'''Riūkiū kalbos'''|
žemėlapis=Japanese dialects-en.png|
ISO639-2=|
klasifikacija=[[AmamiAmamių kalba|AmamiAmamių]], [[MijakoMijakų kalba|Mijakomijakų]], [[okinavų kalba|Okinavosokinavų]], [[JaejamaJaejamų kalba|Jaejamajaejamų]], [[JonaguniJonagunių kalba|Jonagunijonagunių]], [[KunigamiKunigamių kalba|Kunigamikunigamių]]}}
'''Riūkiū kalbos''', arba '''riūkiūiečių kalbos''', – keletas glaudžiai susijusių [[Riūkiū salos]]e vartojamų kalbų, artimai giminingų [[japonų kalba]]i. Kartu su pastarąja sudaro [[Japonų kalbos|japonų kalbų šeimą]]. Jomis kalbama [[Riūkiū]] salose.
 
Nėra vieningos nuomonės dėl Riūkiū kalbų padėties lingvistinėje sistemoje. Labai ilgai buvo laikomasi [[Japonijos imperija|imperialistinės Japonijos]] laikais susiformavusios nuomonės, kad šios kalbos tėra japonų kalbos tarmės, pasiūlytos dar XIX a. pab. valstybės veikėjo [[Macuda Mičijuki]].
 
Visgi skirtumai nuo bendrinės japonų kalbos yra tiekpakankamai dideli, kad japonai šnekančiųjų Riūkiū kalbomis negali suprasti. Teigiama, kad šiostarpusavyje kalbos nuo japonųRiūkiū kalbos nutolusios tiek, kiek [[anglųkai kalba]] nuokurios [[vokiečių kalba|vokiečiųromanų kalbos]] tarpusavyje.{{faktas}} Manoma, kad Riūkiū kalbos nuo japonų kalbosprokalbės atsiskyrė maždaug prieš VII a..<ref>[http://japanfocus.org/products/topdf/1596 Japan Focus: Language Loss and Revitalization in the Ryukyu Islands], Patrick Heinrich, posted November 10, 2005. Also [http://www.sicri.org/ISIC1/j.%20ISIC1P%20Heinrich.pdf What leaves a mark should no longer stain: Progressive erasure and reversing language shift activities in the Ryukyu Islands], 2005, citing Hattori, Shirō (1954) 'Gengo nendaigaku sunawachi goi tokeigaku no hōhō ni tsuite' [‘Concerning the Method of Glottochronology and Lexicostatistics’], ''Gengo kenkyū'' [Journal of the Linguistic Society of Japan] v26/27</ref>
 
ŠiaisSunku laikais yra kiek daugiau nei milijonasnustatyti kalbančiųjų Riūkiū kalbomis, kadangi daugumą sudaro senoji karta. Tebėra vaikų, mokančių Riūkiū kalbas ar jų besimokančių, tačiau tik retais atvejais - vaikams gyvenant ne su seneliais ir ne žemyninėje Okinavos dalyje. Kalbos vis dar vartojamos tradicinėje kultūrinėje veikloje, pavyzdžiui, atliekant tradicinę okinavų muziką ar šokius. Yra viena stotis, okinavų kalba transliuojanti žinias.<ref>[http://www.okinawabbtv.com/news/h_news.htm]</ref>
 
== Kalbos ==
[[File:Ryukyuan languages map LT.png|thumb|left|400px|Riūkiū kalbų klasifikacija]]
 
Nors diskutuojama, kaip išskirti konkrečias kalbas, įprasčiausia išskirti šešias:
* Amamių-okinavų kalbos.<small> Kai kurių kalbotyrininkų išskiriamas toks pogrupis.</small>
** [[Amamių kalba|Amamių]], kuria kalbama šiauriniame Riūkiū salyne (''Amami''Amamio salose). KalbančiųjųEsama yra apie 130 000. Esamadviejų 2pagrindinių tarmių (šiaurės ir pietų), kai kurie kalbotyrininkai jas laiko atskiromis kalbomis.
** [[Okinavų kalba|Okinavų]] (''uchinaaguchiučinaaguči''), kuria kalbama didžiausioje Riūkiū salyno saloje [[Okinavos sala|Okinavoje]] ir keliose mažesnėse salelėse. KalbančiųjųBuvusi [[Riūkiū -karalystė]]s apie''[[lingua 900 000franca]]''.
** [[Kunigamių kalba|Kunigamių]], kuria kalbama Okinavos salos šiaurėje. Kalbančiųjų skaičius nežinomas.
* Sakišimos kalbos.<small> Kai kurių kalbotyrininkų išskiriamas toks pogrupis.</small>
** [[Mijakų kalba|Mijakų]] (''myaaku hutsimiaakufc''), kuria kalbama Mijako ir apinkinėseaplinkinėse salose. Kalbančiųjų - apie 55 780.
** [[Jaejamų kalba|Jaejamų]] (''yaima muniijaimamuni''), kuria kalbama [[Jaejamos salosesalos]]e (pietinis Riūkiū regionas [[Išigakis (Okinava)|Išigakio]] salos pakrantėse). Kalbančiųjų - apie 44 650.
** [[Jonagunių kalba|Jonagunių]], kuria kalbama piečiausiame Riūkiū regione, Jonagunio saloje. KalbančiųjųSpėjama, kad -šia apiekalbama 800kalbančiųjų skaičius mažiausias.
 
Kiekviena Riūkiū kalbų grupei priklausanti kalba yra beveik nesuprantama kalbantiesiems kita Riūkiū kalba. Kai kurių posakių pavyzdžiai pateikti žemiau.
 
{| class="wikitable"
 
== Naujųjų laikų istorija ==
Nuo IIAntrojo Pasauliniopasaulinio karo pradžios Riūkiū kalbos daugumos žemyninės Japonijos dalies gyventojų buvo laikomos japonų kalbos tarme ar tarmėmis. Tačiau iki Riūkiū salų aneksijos XIX a. pab. niekam nekilo klausimų dėl Riūkiū kalbų nepriklausomo statuso. O II Pasaulinio karo metais Japonijos imperialistinė ideologija tarme laikė net [[korėjiečių kalba|korėjiečių]] ir [[palauiečių kalba|palauiečių]] kalbas. Net ir šiais laikais Riūkiū kalbos pačioje Japonijoje daugelio laikomos viena kalba arba netar tarmių grupe.
 
[[Riūkiū karalystė|Riūkiū karalystei]] praradus nepriklausomybę į Riūkiū kalbas buvo žiūrima paniekinamai, jų mokymasis švietimo įstaigose buvo suvaržytas. Tačiau kitose imperijos dalyse, pavyzdžiui, Korėjoje ir Taivane, kurį laiką iki kultūrinės asimiliacijos politikos pradžios net buvo mokoma vietinėmis kalbomis iki kultūrinės asimiliacijos politikos. Okinavoje okinaviškai šnekantis studentas turėjo dėvėti tarmės kortelę (方言札), kaklaraištįraištį ant kaklo su kortelemedine lentele, kurioje nurodoma, kad jis kalba tarmiškai (todėl yra blogas mokinys). Pavzydys buvo paimtas iš XIX a. „[[verdžunja|verdžunjos]]“ politikos, ypač palaikytos [[Žiulis Feris|Žiulio Ferio]], kai regioninių kalbų, pavyzdžiui, [[oksitanų kalba|oksitanų]], [[katalonų kalba|katalonų]] ir [[bretonų kalba|bretonų kalbų]], vartojimas būdavo panašiai suvaržomas prancūzų kalbos naudai (analogiška sistema buvo taikoma ir valų kalbai D. Britanijoje - vališkai šnekantiems Velso mokiniams būdavo prisegamas ''[[Welsh Not|valų lapelis]]'').
 
Nors tai ir yra [[lingvicidas]], tarmės kortelių sistema buvo neretai palaikoma okinavų tėvų, kurie vildavosi, kad jų vaikai, atsisakę savo gimtosios regioninės kalbos, ateityje galės lengviau susirasti darbo žemyninėje Japonijos dalyje. Sistema galop buvo panaikinta tik septintajame dešimtmetyje, kai Okinavos salas tebeadministravo JAV.
 
Pastaruoju metu dėlvis [[multikultūralizmo]]palankiau vertinant įvairiakultūriškumą Riūkiū kalbų išsaugojimas tapo [[Okinavos prefektūra|Okinavos prefektūros vyriausybės]] politikos uždaviniu. Tačiau Riūkiū kalbų padėtis nėra labai optimistinė, nes dauguma daugumas okinavųvietinių vaikų jau šneka vien tik japonų kalba (neretai - [[Okinavos japonų tarmė|Okinavos japonų tarme]].
 
== Išnašos ==
== Nuorodos ==
* {{Ethnologue|ryuk|m}}
* [http://www.ethnologue.com/show_family.asp?subid=1722-16 Ethnologue reportsvetainės forpateikiama theinformacija Ryukyuanapie languageRiūkiū familykalbas (anglų k.)]
* [http://ryukyu-lang.lib.u-ryukyu.ac.jp/intro/abs.html Papildoma informacija (japonų k.)]
 
9 612

pakeitimų