Martin Luther: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.60.41.217 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Zirzilia keitimas)
Žyma: Atmesti
Vezhlys (aptarimas | indėlis)
S pataisymas
Eilutė 53:
Jis buvo įsitikinęs, kad kelia neišspręstą ir aktualią problemą. Savo asmeniniame prie tezių pridėtame rašte jis prašė paaiškinimo ir drauge reikalavo sudrausminti atlaidų skelbėjus.
Tezes jis pasiuntė tik minėtiems vyskupams ir mokytiems draugams: Johanui Langui Erfurte ir Kristofui Šeurliui Niurnberge. Pastarasis be Liuterio žinios, leido jas išspausdinti, ir jos, apėjusios visą Vokietiją, sulaukė netikėto atgarsio, kad net pats Liuteris buvo išsigandęs.
Daugelis matė tezėse tik atvirą protestą, o ne gilesnę teologinę potekstę. Romoje sudaryta komisija reikalavo atskirti M. Liuterį nuo bažnyčios, tačiau tuometinis popiežius, mokslininkų ir meninkųmenininkų globėjas [[Leonas X]] atmetė šį reikalavimą. Siekiant nuraminti maištingą tezių autorių, jam buvo pasiūlytas kardinolo titulas. Tik po disputo su [[katalikybė|katalikų]] teologais [[Leipcigas|Leipcige]], kuriame jis atvirai parėmė inkvizicijos sudegintą [[Janas Husas|J. Husą]], M. Liuteris [[1520]] m. buvo atskirtas nuo bažnyčios.
 
Protestuodamas jis viešai sudegino atskyrimo nuo bažnyčios bulę. Iškviestas į Vormse sušauktą reichstagą, M. Liuteris drąsiai ir atvirai gynė savo įsitikinimus ir už tai imperatoriaus ediktu buvo paskelbtas už įstatymo ribų. Persekiojamą M. Liuterį priglaudė Saksonijos [[kurfiurstas]] Frydrichas savo pilyje Vartburge. Čia jis pradėjo versti į vokiečių kalbą [[Biblija|Bibliją]]. Netrukus M. Liuteris vėl buvo pakviestas sugrįžti į Vitenbergą.