Nuo [[1908]] pradėjo vargonininkauti ir vadovauti chorui Plateliuose, taip pat mokytojavo „Saulės" parapinėje mokykloje ir vadovavo vaikų chorui.
Nuo [[1912]] vargonininkavo ir vadovavo chorams bei orkestrams [[Panevėžys|Panevėžyje]]. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio]] karo metais kompozicijos mokėsi pas prof. F. Kriillį. [[1926]] [[Klaipėda|Klaipėdoje]] eksternu išlaikė reikiamus egzaminus ir įgijo muzikos mokytojo cenzą. Daug metų dėstė muziką ir dainavimą Panevėžio 1-ojoje gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, buvo miesto muzikinio gyvenimo organizatorius. [[1918]] surengė „Saulės"„Saulės“ draugijos muzikos kursus ir buvo jų vedėjas, vargonininkavo bažnyčioje, buvo pradžios mokyklos vedėjas, dėstė muziką ir dainavimą lenkų gimnazijoje. [[1924]] subūrė Saulių sąjungos chorą, su kuriuo dalyvavo visose trijose Lietuvos dainų šventėse [[Kaunas|Kaune]], buvo [[1924]] pirmosios visos Lietuvos dainų šventės dirigentas, su choru koncertavo Klaipėdos krašte. [[1930]] suorganizavo pirmąją dainų šventę Juodkrantėje, buvo vienas iš Panevėžio muzikos mokyklos steigėjų. Dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje. [[1939]] apdovanotas „Saulių žvaigžde"žvaigžde“. Sovietams okupavus Lietuvą, dešimčiai metų buvo ištremtas į Sibirą. Grįžęs į Tėvynę [[1955]] - [[1958]] mokytojavo ir vadovavo chorams Kuktiškėse ([[Utenos rajono savivaldybė|Utenos r.]]) ir Kavarske ([[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių r.]]). Sukūrė dainų ir giesmių chorams bei stambesnių vokalinių kūrinių. Minėtina kantata „Žalgirio mūšis"mūšis“. Savo lėšomis išleido nemažai kūrinių. Ypač išpopuliarėjo jo daina „Jūreivių maršas"maršas“ ir Kalėdų giesmė „Džiaukis, žmonija".
