Vakarų slavai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
pl |
S Automatinis kabučių taisymas |
||
Eilutė 5:
Maždaug V a. slavai plėtėsi į vakarus link [[Oderis|Oderio]]-[[Vysla|Vyslos]] ir į dabartinę [[Vokietija|Vokietiją]] iki [[Elbė]]s bei Zalės. Vėliausiai iki V a. pabaigos slavai apsigyveno Viduriniame Dunojaus baseine (dabartinė [[Slovakija]], [[Vengrija]], taip pat dabartinė Pietų [[Moravija]]). Viskas vyko gerokai komplikuočiau, pvz., dabartinė Slovakija greičiausiai buvo apgyvendinama keliomis bangomis tiek iš šiaurės, tiek iš pietų . Antroje VI a. pusėje langobardams traukiantis nuo [[Dunojus|Dunojaus]], slavai plito į Panoniją, Noriką ir Karintiją iki pat dabartinės Aukštutinės [[Austrija|Austrijos]], Štirijos, Karintijos ir Krainos, net iki [[Tirolis|Tirolio]].
Pietiniai vakarų slavai apie [[623]] m. sukūrė [[Samo valstybė|Samo valstybę]], kaip atsaką į avarų įsiveržimą į Panoniją. Prieš VIII a. pabaigą buvo susikūrusi Moravijos kunigaikštystė ir Nitros kunigaikštystė dabartinės Slovakijoje teritorijoje, joms susivienijus 833 m. susikūrė Didžioji Moravijos Kunigaikštystė, kuri greitai plėtėsi, tačiau X a. pirmoje pusėje buvo sužlugdyta iš Azijos kilusių vengrų (madjarų) klajoklių genčių. Centrinės Didžiosios Moravijos gyventojai slavų tekstuose vadinami
Į vakarus nuo Didžiosios [[Moravija|Moravijos]] gyveno dabartinių čekų protėviai, daugiausia atskirose gentyse. XI a. didžiausia iš šių genčių čekus suvienijo į vieną tautą.
| |||