Karolis Bžostovskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Šalina nuorodas į šiukšlių svetainę genealogia.grocholski.pl
Vezhlys (aptarimas | indėlis)
S pataisymai
Eilutė 22:
== Biografija ==
 
Anksti tapo našlaičiu ir ilgokai gyvendavo savo senelio [[Karolis Chreptavičius|Karolio Chreptavičiaus]] dvare [[Štabinas|Štabine]], [[Augustavo vaivadija|Augustavo vaivadijoje]]. Mokėsi [[Vilnius|Vilniuje]] ir [[Prancūzija|Prancūzijoje]], mokykloje pasireiškė jo gabumai tiksliesiems mokslams. Mirdamas tėvas paliko valdyti [[Vilniaus kraštas|Vilnijos]] dvarus Mikališkes, [[Čekai (Astravas)|Čekus]] ir [[Morkūnai (Astravas)|Morkūnus]]. Pagal motinos paliktą testamentą tapo Štabino dvaro ir rūmų [[Varšuva|Varšuvoje]] savininku. Šeima buvo įklimpusi į skolas, todėl Karolis pasiliko tik senelio dvarą Štabine, o kitas valdas pardavė. Buvo pašauktas į Lenkijos kariuomenę ir tarnavo generolo Rožnickio [[Adjutantas|adjutantu]], buvo atsakingas už karinės inžinerijos reikalus. Pasibaigus tarnybai, grįžo į gimtasiasgimtąsias vietas. Įkūrė vadinamąją ''Štabino respubliką'' – dvarą, kuriame itin intensyviai buvo plėtojama pramonė ir žemės ūkis. ''Respublika'' apėmė 770 [[valakas|valakų]] žemės (iš kurių du trečdalius sudarė miškai) ir 2400 baudžiauninkų. Nepaisydamas grafo titulo ir tąkart visuomenėje vyravusių nuostatų, pats ėmėsi valdyti dvarą pagal savo sugalvotą sistemą, skatindamas pavaldinius veikti savarankiškai.
 
Prasidėjęs [[1831 m. sukilimas]] įtraukia į savo sukurį ir grafą Bžostovskį. Sukilimo pradžioje jis saugojo ginklų sandėlį Suvalkuose, vėliau dalyvavo kovose su [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos caro kariuomene]] prie [[Ostrolenka|Ostrolenkos]], kur buvo sužeistas ir apdovanotas [[Virtuti Militari]] ordinu. Sukilimą numalšinus, pasitraukė į savo valdas. Didesnių caro valdžios represijų pavyko išvengti ir jis visą savo veiklą toliau skyrė ''Štabino respublikai''. Su aštuonių kaimų valstiečiais sudarė žemės nuomos sutartis, pagal kurias kiekviena baudžiauninkų šeima gavo vieno margo dirbamos žemės, kurioje turėjo ūkininkauti. Privalėjo taikyti sejomainą – kasmet viename iš keturių laukų auginti vis kitą kultūrą. Nuomą už žemę ėmė bulvėmis, todėl vienas iš laukų būdavo apsodintas šia daržove.
 
K. Bžostovskis dideles viltis siejo su kaimo pramone. Netoli gretimo [[Cisuvas|Ciso]] [[palivarkas|palivarko]] įrengė didžiausią Lenkijoje stiklo gamybos cechą, kuris gamino butelius ir kitą stiklinę tarą visai gubernijai. Specialistai buvo pakviesti iš gretimų [[Rytų Prūsija|Rytprūsių]], o darbininkais dirbo buvę baudžiauninkai. Stiklo fabriko administraciją su cechu jungė pirmoji Lenkijoje [[Telegrafas|telegrafo]] linija. Netrukus buvo įrengtas ir metalo liejimo fabrikas. Produkcija – namų apyvokos reikmenys, padargai, varpai ir net nesudėtingos žemės ūkio mašinos – buvo paklausi ne tik gubenijojegubernijoje. Krašte statomam [[Augustavo kanalas|Augustavo kanalui]] reikalingas metalines konstrukcijas taip pat liejo Bžostovskio liejykla. Iš centrinio sandeliosandėlio Štabine produkcija kinkiniais buvo tiekiama į [[Suvalkai|Suvalkus]], [[Gardinas|Gardiną]] ir [[Kaunas|Kauną]]. Gamybai buvo reikalingi kvalifikuoti darbininkai ir Karolis Bžostovskis įkūrė mokyklą, kurioje kai kuriuos dalykus dėstė pats. Nuo 1853 m. jo pavaldiniai tapo žemės savininkais, vietoj baudžiavos prievolės mokėdami [[činšas|činšą]].
 
Susirgęs grafas išvyko į Paryžių, kur ir mirė. Palaidotas [[Monmoransi]] kapinėse. Po jo mirties Štabino dvaras kartu su kaimo pramonės įmonėmis gavo valsčiaus teises. Palikti valdytojai verslininkauti nesugebėjo ir po aštuonerių metų dvaro skolos du kartus viršijo turto vertę. Buvo paskelbtas [[bankrotas]].
Eilutė 35:
* Iki 1939 m. vidurinių mokyklų pažangiems moksleiviams buvo teikiama K. Bžostovskio v. stipendija.
* Štabine įkurta Karolio Bžostovskio Štabino mylėtojų draugija.
* CenrtinėCentrinė Štabino aikštė pavadinta jo vardu.
* Suvalkų Profesinių mokyklų kompleksas vadinamas K. Bžostovskio vardu.
* Nutiestas Karolio Bžostovskio dviračių turizmo maršrutas.