Taišio laikotarpis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
S Automatinis kabučių taisymas |
||
Eilutė 1:
'''Taišio laikotarpis''' (大正時代, Taishō-jidai,
Naujo imperatoriaus prasta sveikata paskatino politinės galios poslinkį nuo senų
== Meidži palikimas ==
Eilutė 10:
Įvykiai po [[Meidži restauracija|Meidži restauracijos]] 1868 metais rodė ne tik vidaus ir užsienio ekonominių ir politinių tikslų patenkinimą (kolonizacijos išvengimą), bet stimulą, kai visam pasauly buvo domimasi [[socializmas|socializmu]] ir atsirado miesto proletariatas. Visuotinė vyrų rinkimų teisė, socialinė gerovė, darbininkų teisės ir nesmurtiniai protestai buvo ankstyvieji kairiųjų judėjimo idealai. Vyriausybė malšino kairiuosius judėjimus, sukeldama radikalesnius kairiųjų veiksmus ir dar didesnes represijas, dėl ko buvo išformuota Japonijos Socialistų partija (日本社会党 ''Nihon Shakaito'') praėjus tik metams po jos įkurimo 1906 m. ir visiška kairiųjų judėjimo nesėkmė.
Taišio laikotarpio pradžia pasižymėjo Taišio politine krize 1912/1913 m., nutraukusia ankstesnius politinius kompromisus. Kai ''Saiondži Kinmochi'' (西園寺 公望) bandė sumažinti karinį biudžetą, armijos ministras atsistatydino nuversdamas ''Seiyūkai'' Partijos (立憲政友会 ''Rikken-Seiyūkai'',
1913 m vasario 12 d. Jamamoto Gonbee (山本 権兵衛, 1852–1933 m.) pakeitė ministrą pirmininką Katsura, 1914 m. balandžio mėnesį Okuma Šigenobu (大隈 重信) pakeitė Jamamoto.
|