Antano ir Stasio Sodeikų brolis. Baigęs Jurbarko pradžios mokyklą ir keturias progimnazijos klases, pas J. Pocių išmoko vargonuoti ir [[1914]] - [[1918]] vargonininkavo Pašiliuose ir Kaltinėnuose. [[1918]] - [[1920]] dar mokėsi [[Jurbarkas|Jurbarke]], o paskui nuvyko į Kauną ir ketverius metus lankė gimnaziją. [[1924]] įstojo į Klaipėdos muzikos mokyklą-konservatoriją, kur dainuoti mokėsi pas K. Jozevskaitę, M. Cerkaskają ir J. Volkovą.
Nuo [[1926]] pradėjo vadovauti katalikų bažnyčios ir kitiems chorams. [[1929]] baigęs muzikos studijas, buvo pakviestas dainuoti Kauno valstybės teatran, kur sukūrė keletą klasikinių operų vaidmenų - debiutavo [[Šarlis Guno|Ch. Gounod]] operoje „Faustas"„Faustas“ Valentino vaidmenyje. Neilgai užsibuvęs [[Kaunas|Kaune]], vėl sugrįžo į Klaipėdą, ten išvarė platų kūrybinės ir muzikinės veiklos barą. Konservatorijoje dėstė dainavimą, chorvedybą ir instrumentinę muziką, nuo [[1935]] Pedagoginio instituto muzikos lektorius. Dalį dainininkų atskyrė nuo „Aidos"„Aidos“ choro ir sudarė „Vaidilutės"„Vaidilutės“ chorą (16 moterų ir 20 vyrų). Vien [[1933]] choras surengė 25 koncertus, dainavo Klaipėdos operos spektakliuose. Pats sukūrė Barono vaidmenį [[Džiuzepė Verdis|G. Verdi]] „Traviatoje"„Traviatoje“ ir Valentino vaidmenį [[Šarlis Guno|Ch. Gounod]] „Fauste"„Fauste“. [[1938]] Klaipėdos dainų šventei parengė „Vaidilutės"„Vaidilutės“ 56 dalyvių chorą ir „Aukuro" draugijos 30 dalyvių vyrų chorą. Buvo jungtinio choro dirigentas. Vokiečiams okupavus Klaipėdą, [[1939]] su Pedagoginiu institutu išsikėlė į Panevėžį, o [[1940]] į Vilnių. Dėstė muziką, kartu su J. Gaubu vadovavo reprezentaciniam (26 moterys ir 25 vyrai) Vilniaus Arkikatedros chorui.
[[1944]] pasitraukęs į [[Vokietija|Vokietiją]], [[1945]] vasarą S. Sodeika su G. Velička Bamberge suorganizavo tautinį ansamblį - 42 dalyvių mišrųjį chorą, su kuriuo vėliau persikėlė į Wiesbadena, o paskui į Seligenstadą. Ansamblis pastatė muzikinius veikalus „Atsisveikinimas"„Atsisveikinimas“, „Nemunas žydi"žydi“ ir „Žmonės prie vieškelio", giedojo bažnyčiose ir koncertavo.
Nuo [[1945]] Hanau stovykloje veikė ir kitas lietuvių ansamblis - 38 dalyvių mišrusis choras, [[1946]] pasivadinęs „Dainavos" vardu. Jam nuo [[1949]] vadovavo S. Sodeika. Su šiuo kolektyvu dirbo Kemptene ir Memmingene, pastatė keletą muzikinių veikalų, uoliai propagavo lietuviškas dainas.
[[1950]] atvykęs į JAV, S. Sodeika apsigyveno [[Čikaga|Chicagoje]] ir pradėjo vargonininkauti Šv. Kryžiaus lietuvių parapijoje. Atgaivino „Dainavos"„Dainavos“ meno ansamblį ir iki [[1964]] jam sėkmingai vadovavo. Ansamblis per pamaldas giedojo bažnyčioje, rengė religinės ir pasaulietinės muzikos koncertus. Pirmasis koncertas įvyko [[1950]] m. [[spalio 8]] d. Šv. Kryžiaus parapijos bažnyčioje. Su G. Velička vėl statė muzikinius veikalus, atgaivino jo montažą „Nemunas žydi"žydi“, kuris kelis kartus buvo parodytas [[Čikaga|Chicagoje]] ir kitose lietuvių kolonijose. Pastatė ir kelis kartus parodė [[Mikas Petrauskas|M. Petrausko]]-R Sarpaliaus operetę „Šienapjūtė"„Šienapjūtė“. Ansamblis yra atlikęs [[Česlovas Sasnauskas|Č. Sasnausko]] kantatą „Broliai"„Broliai“, [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] kantatą „Atsisveikinimas su tėvyne"tėvyne“, [[Juozas Žilevičius|J. Žilevičiaus]] kantatą „O Vytaute, Didis"Didis“, [[Ludwig van Beethoven|L. van Beethoveno]] oratoriją „Kristus Alyvų kalne"kalne“, [[Džoakinas Rosinis|G. Rossini]] „Stabat Mater"Mater“, A. Adamo oratoriją „Betliejaus žvaigždė"žvaigždė“, S. Sodeikos muzikinę poemą „Čičinskas"„Čičinskas“ ir kantatą „Leiski mums". Ansamblis išmoko daug giesmių ir dainų, koncertavo daugelyje JAV miestų bei [[Kanada|Kanadoje]], dalyvavo dainų šventėse, iš viso surengė 125 koncertus.
S. Sodeika išugdė daug gerų dainininkų, buvo aktyvus [[ALRK Vargonininkų sąjunga|ALRK Vargonininkų sąjungos]] narys, iškėlė idėją rengti lietuvių dainų šventes Justice Parke (pirmoji [[1954]] m. [[gegužės 27]] d., antroji [[1956]] m. [[rugpjūčio 1]] d.) ir buvo jų dirigentas. Taip pat dirigavo [[1956]] I-ojoje ir [[1961]] 2-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse [[Čikaga|Chicagoje]]. Nemažai rašė lietuviškoje spaudoje įvairiais muzikos klausimais, sukūrė dainų ir giesmių chorams bei solistams, kūrinių fortepijonui, muzikinę poemą „Čičinskas"„Čičinskas“, kantatą „Leiski mums"mums“ ir kt. Jo daina „Šiaurės pašvaistė"pašvaistė“ skambėjo [[1978]] 5-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje [[Torontas|Toronte]]. Po mirties išleistas S. Sodeikos dainų ir giesmių rinkinys „Kad sugrįžęs ant Nemuno kranto" (parengė ir redagavo V. Jakubėnas).
==Šaltinis==
|