Amaltėja (palydovas): Skirtumas tarp puslapio versijų

18 baitų pašalinta ,  prieš 1 metus
nėra keitimo aprašymo
S (Automatizuotas kalbos klaidų taisymas.)
| pav_temperatūra = vid: ~122 K
}}
'''Amaltėja''' arba '''Jupiteris V''' – trečias pagal nuotolį nuo [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] palydovas, atrastas 1892 metųm. rugsėjo 9 dienąd. ir pavadintas graikų nimfos [[Amaltėja (mitologija)|Amaltėjos]] vardu. Tai – didžiausias iš vidinių Jupiterio mėnulių. Netaisyklingos formos ir rausvos spalvos Amaltėja sudaryta iš korėto vandens ledo ir kitų (nežinoma kokių) medžiagų.
 
Pirmą kartą Amaltėja buvo fotografuota [[Voyager 1]] ir [[Voyager 2]] misijų metu. Išsamesni duomenys gauti 1990 m. [[Galileo]] misijai pasiekus Jupiterį.
 
== Atradimas ==
Amaltėją 1892 metaism. pirmą kartą 91 cm refraktoriumi stebėjo Edvardas Emersonas Barnardas Liko observatorijoje. Tai – paskutinis palydovas, atrastas tiesiogiai stebint, ir – pirmasis Jupiterio mėnulis po [[Galilėjus|Galilėjaus]] 1610 metais stebėtų palydovų.
 
Palydovas pavadintas graikų nimfos Amaltėjos, žindžiusios kūdikį Dzeusą ožkos pienu, vardu. Pavadinimas oficialiai priimtas tik 1975 metaism., nors prieš tai jau buvo neoficialiai vartojamas keletą dešimtmečių.
 
== Orbita ==
Paviršius nusėtas krateriais. Kai kurie jų sąlyginai labai dideli, lyginant su paties mėnulio dydžiu. Didžiausias (Pano) krateris yra 100 km skersmens ir 8 km gylio. Kitas krateris (Gaja) yra 80 km skersmens ir du kartus gilesnis. Taip pat Amaltėja turi du gerai matomus kalnus, kuriems suteikti Idos ir Liktos vardai. Abiejų kalnų aukštis apie 20 km.
 
Amaltėjos netaisyklinga forma ir dydis vedė prie išvados, kad tai – gana kietas kūnas. Jei ji būtų sudaryta iš ledo ar kitų silpnesnių medžiagų, evoliucijos eigoje jos forma būtų pasidariusi labiau sferinė dėl paties palydovo gravitacinės jėgos. Tačiau 2002 metų lapkričio 5 dienąd. Galileo misijos aparatas praskriejo 160 km atstumu nuo Amaltėjos ir iš jo orbitos nuokrypio buvo nustatyta palydovo masė. Netikėtai buvo išsiaiškinta, kad Amaltėjos tankis santykinai mažas – vos 0,86 g/cm³. Tai reiškia, kad Amaltėja turi būti sudaryta arba iš ledo, arba labai akytos uolienos, arba iš tarpinio šių abiejų kraštutinumų varianto. Neseni matavimai Subaru teleskopu patvirtino, kad palydovas ledinis, todėl jis negalėjo susidaryti toje vietoje, kur dabar yra – karštas Jupiteris būtų jį ištirpdęs. Amaltėja turėjo formuotis toliau nuo planetos arba būti pagauta skriejanti pro šalį.
 
== Žvilgsnis iš Amaltėjos ir į ją ==
410

pakeitimų