Remigijus Songaila: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kokio nors search&replace testavimas
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kabučių taisymas
Eilutė 6:
[[1956]] - [[1967]] choro dirigavimo mokėsi Vilniaus [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] vidurinėje meno mokykloje (dėst. N. Kazakauskienė). [[1967]] - [[1972]] choro dirigavimo studijas tęsė [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] (doc. N. Kazakauskienės klasė). [[1975]] - [[1977]] tobulinosi Leningrado [[Nikolajus Rimskis Korsakovas|N. Rimskio-Korsakovo]] konservatorijoje (aspirantūra prof. A. Michailovo choro dirigavimo klasėje), taip pat lankė doc. J. Serebriakovo operinio-simfoninio dirigavimo klasę. [[1983]] stažavo Talino konservatorijoje (prof. A. Juleoja ir prof. K. Arengas).
 
Dar studijuodamas pradėjo dirbti su chorais. [[1969]] - [[1970]] Vilniaus moterų ir vyrų chorų „Aidas"„Aidas“ chormeisteris, [[1970]] - [[1974]] sostinės moterų choro „Eglė" chormeisteris-koncertmeisteris.
 
Nuo [[1974]] rudens [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] Klaipėdos fakultetų choro dirigavimo dėstytojas, nuo [[1977]] muzikos mokytojų specialybės choro dirigavimo vyr. dėstytojas, nuo [[1979]] e. doc. pareigas, nuo [[1990]] docentas. [[1977]] - [[1979]] vadovavo fakultetų kameriniam chorui, [[1977]] - [[1986]] muzikos mokytojų specialybės studentų mišriojo choro chormeisteris-dirigentas, [[1979]] - [[1987]] neakivaizdinio skyriaus muzikos mokytojų specialybės choro studijos vadovas.
Eilutė 14:
[[1977]] - [[1987]] kartu su kitais dirigentais (nuo [[1977]] su R. Misiukevičiumi, nuo [[1980]] su G. Purliu) vadovavo Klaipėdos medvilnės gamybinio susivienijimo „Trinyčiai" moterų chorui, kuris [[1981]] V [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkurse pelnė laureato vardą, parengtas [[1985]] respublikinei dainų šventei, nemažai koncertavo.
 
Nuo [[1986]] R. Songaila Klaipėdos muzikos centro mišriojo choro „Gilija"„Gilija“ meno vadovas ir dirigentas. Kolektyvą atnaujino jaunais dainininkais, šiuolaikiniais ir klasikiniais kūriniais praturtino koncertines programas, daug koncertų surengė [[Lietuva|Lietuvoje]] ir užsienyje, svarių pergalių pasiekė tiek Lietuvos, tiek užsienio įvairiuose konkursuose. Choras yra [[1987]] VII ir [[1989]] VIII [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkursų laureatas, [[1987]] respublikinio konkurso „Dainuoja darbo Lietuva"Lietuva“ laureatas, prizinė vieta laimėta [[1988]] mišriųjų chorų konkurse Jonavoje, [[1988]] ir [[1989]] sėkmingai koncertavo Vokietijos miestuose, [[1990]] tarptautinio [[Bela Bartokas|B. Bartoko]] chorų konkurse [[Debrecenas|Debrecene]] (Vengrija) diplomantas, [[1991]] folkloro ir polifoninės muzikos chorų festivalyje Cantonigros (Ispanija) laimėjo dvi trečiąsias vietas. [[1992]] IX [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkurse pelnė prizą už geriausiai atliktą [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] dainą. [[1993]] tarptautiniame chorų konkurse Llangollene (Didžioji Britanija) pelnė penktąją vietą (varžėsi 24 chorai iš įvairių pasaulio šalių). Didžiausias „Gilijos"„Gilijos“ laimėjimas buvo [[1994]] tarptautiniame chorų konkurse Atėnuose (Graikija) - „Polifonia Athenaeum"Athenaeum“, kur laimėjo pirmąjį prizą ir aukso medalį (konkurse varžėsi 52 pasaulio valstybių chorai). Graikijoje „Gilija" su kitais chorais ir su vietos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko [[Ludwig van Beethoven|L. van Beethoveno]] Devintąją simfoniją. Klaipėdiškiai visur surengdavo ir papildomų koncertų. [[1996]] vasarą choro kamerinė grupė net 46 sakralinės muzikos koncertus surengė Vokietijos miestų katedrose ir bažnyčiose.
 
„Gilija"„Gilija“ išvarė platų muzikinės kultūros barą ir [[Lietuva|Lietuvoje]]. [[1989]] Lietuvių išeivių muzikos festivalyje [[Klaipėda|Klaipėdoje]] atliko [[Juozas Žilevičius|J. Žilevičiaus]] „Vytauto Didžiojo kantatą"kantatą“, [[1992]] su Kauno kameriniu orkestru - [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|W. A. Mozarto]] kantatą „Davide penitente"penitente“, o [[1994]] su Klaipėdos kameriniu orkestru pirmą kartą [[Lietuva|Lietuvoje]] atliko A. Brucknerio „Requiem"„Requiem“. „Gilija"„Gilija“ dalyvavo [[1994]] I Pasaulio lietuvių dainų šventės chorų konkurse [[Vilnius|Vilniuje]] ir laimėjo trečiąją vietą. [[1994]] dalyvavo tarptautiniame religinės muzikos festivalyje [[Šiauliai|Šiauliuose]]. [[1994]] ir [[1995]] Klaipėdos „Muzikos pavasario"pavasario“ koncertuose su kameriniu orkestru atliko A. Brucknerio „Requiem"„Requiem“ ir [[Francas Peteris Šubertas|F. Schuberto]] Mišias G-dur. „Gilija"„Gilija“ dainavo [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]], [[Česlovas Sasnauskas|Č. Sasnausko]], [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]], [[Julius Juzeliūnas|J. Juzeliūno]], V. Kudirkos ir [[Jeronimas Kačinskas|J. Kačinsko]] jubiliejiniuose koncertuose. [[1993]] m. [[rugsėjo 7]] d. su kitais Lietuvos chorais giedojo Kryžių kalne prie [[Šiauliai|Šiaulių]] popiežiaus Jono Pauliaus II vizito metu [[Lietuva|Lietuvoje]]. Be minėtų kūrinių, „Gilijos"„Gilijos“ repertuare yra daugiau stambių kantatinio-oratorinio žanro kūrinių: L. Cherubini „Requiem"„Requiem“, [[Antonijus Vivaldis|A. Vivaldi]] „Gloria"„Gloria“, [[Johanas Sebastianas Bachas|J. S. Bacho]] kantata „Actus tragicus"tragicus“, [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] kantata „De profundis"profundis“, A. Salieri „Requiem"„Requiem“ ir kt. Dalį šių stambių kūrinių įrašė Lietuvos radijas, išleista keletas audiokasečių. „Gilija" parengta [[1998]] II Pasaulio lietuvių dainų šventei [[Vilnius|Vilniuje]].
 
R. Songaila yra parengęs choro dirigavimo specialybės studentams mokymo priemonių ir programų, spaudoje paskelbęs straipsnių, skaitęs pranešimų mokslinėse konferencijose, dalyvavęs chorų konkursų žiuri darbe. [[1990]] ir [[1991]] buvo J. Vytuolio (Vitols) muzikos akademijos [[Ryga|Rygoje]], [[1994]] ir [[1995]] [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konservatorijos [[Klaipėda|Klaipėdoje]] ir [[1997]] Daugpilio (Latvija) pedagoginio universiteto valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas. Yra Klaipėdos miesto ir [[1994]] I Pasaulio lietuvių dainų šventės [[Vilnius|Vilniuje]] dirigentas. Išugdė per 60 chorų dirigentų. Yra Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras" ir Lietuvos chorų sąjungos narys. Parengė knygą apie žinomą dirigentą Klemensą Griauzdę.