Vydūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 801 pridėtas baitas ,  prieš 1 mėnesį
S
Atmestas 90.131.44.64 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Žyma: Trynimas Reverted
S (Atmestas 90.131.44.64 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas))
Žymos: Atmesti Reverted
Grybas
 
== Gyvenimo peripetijos ==
piziokas
[[Vaizdas:Vydūnas plays a harp.jpeg|thumb|Vydūnas groja arfa savo namuose]]
[[Kintai]] Vydūno gyvenime turėjo įtakos tolimesnei jo veiklai. Baigęs [[Ragainė]]s mokytojų seminariją dvidešimtmetis jaunuolis Vilius Storosta (Vydūno vardas ėmė rodytis vėliau – Tilžėje apie [[1907]] m.) Atvyko sirgdamas tada neišgydoma [[Tuberkuliozė|plaučių džiova]]. Naujasis mokytojas, seno gydytojo patartas, darė kvėpavimo pratimus, vaikščiojo po pamario pušynus, tinkamai maitinosi, tapo [[Vegetarizmas|vegetaru]]. Noras pasveikti buvo labai didelis. Ir jis pasveiko. Jaunajam mokytojui padėjo šeimininkauti Klara Fülhaz – Kintų pradžios mokyklos rektoriaus giminaitė. Su ja [[1891]] m. Kintų bažnyčioje Vydūnas susituokė.
 
Gyvendamas [[Tilžė]]je ėmė vadovauti bažnytiniam chorui, kuris ilgainiui tapo žinomas kaip „Tilžės lietuvių giedotojų draugija“. Choristai ne tik giedojo Vydūno rašytas įvairias giesmes, bet ir rengė įvairius vaidinimus, kurių autorius buvo pats Vydūnas. Dažniausia tai buvo lengviausiai suvokiamas žanras – komedijos, kuriose išjuokiamos žmonių ydos, žemi instinktai, nutautėjimas. Taip pat dramos, tragedijos, misterijos, kurios parašytos remiantis jo paties filosofija. Žymiausios tai: „Probočių šešėliai“, „Amžina ugnis“, „Pasaulio gaisras“, „Jūrų varpai“, „Ragana“ ir t. t. Taip pat kūrė chorines dainas apie tėvynę, viena jų – „Lietuva, brangi šalele“.
 
Mokytojaudamas Kintuose Vydūnas pamatė ir pajuto vietos lietuvininkų gyvenimą ir nuotaikas, atkreipė dėmesį į jų neatsparumą germanizacijai, nuolankumą esamai padėčiai. Tilžėje pasireiškė, kaip kultūrininkas bei švietėjas. Čia gimė svarbiausi filosofiniai veikalai („Visatos Sąranga“, „Mirtis ir kas toliau“, „Mūsų uždavinys“, „Sąmonė“ ir kt.), dramos, čia randami svarbiausi gyvenimo atsakymai.
 
Turėdamas daugiašakį talentą Vydūnas domėjosi ir praeities žmonių santykiais Mažojoje Lietuvoje. Plačiausiai tai buvo aprašyta [[vokiečių kalba]] [[1932]] m. išėjusioje knygoje „Sieben Hundert Jahre Deutsch – litauischer Beziehungen“ („Vokiečių – lietuvių santykiai per septynis šimtmečius“). Ši knyga dėl parodytų dviejų tautų santykių nepatiko hitlerinei valdžiai, ji [[1934]] m. buvo uždrausta bei konfiskuota.
 
[[1944]] m. spalio mėnesį traukdamasis iš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] liepsnų apimto miesto, pasiėmė tik didžiausią savo turtą – rankraščius. Po ilgokų ir sudėtingų klajonių Vokietijos keliais pasiekė Detmoldą, į kurį [[1946]] m. rugsėjį lietuvių buvo pakviestas ir priglaustas. Čia tvarkė savo rankraščius, apibendrino savo gyvenimą.
 
== Vydūno filosofija ==
802

pakeitimai