Japonijos–Lietuvos santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

246 pridėti baitai ,  prieš 7 mėnesius
apdovanotųjų sąrašo papildymas, Šinzo --> Šindzo
(apdovanotųjų sąrašo papildymas, Šinzo --> Šindzo)
== Santykių istorija iki 1991 m. ==
=== Pirmieji kontaktai tarp japonų ir lietuvių XIX a. ===
[[vaizdas:FukuzawaYukichi.jpg|thumb|150px|FukuzawaJukičis YukichiFukudzava]]
Pirmieji kontaktai tarp Lietuvos ir Japonijos užsimezgė tuometei Japonijai nutraukus savo [[izoliacionizmas|izoliacionizmo]] politiką. 1858 m. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] atstovu Japonijoje paskirtas garsios [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] giminės palikuonis [[Josifas Goškevičius]], dalį savo gyvenimo praleidęs [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijoje]]. 1852 m. jis aplankė Japoniją kaip vertėjas derybose dėl santykių tarp Rusijos ir Japonijos užmezgimo, vėliau išleido rusų-japonų žodyną. Laikomas japonistikos pradininku Lietuvos teritorijoje.
 
=== Santykiai okupacijų metais ===
Sovietinė okupacija nutraukė ir po truputį besiplėtojančius dvišalius santykius. Tačiau tikėtina, kad neformalių kontaktų tarp abiejų tautų būta Sibire, kur buvo ištremti ir japonų karo belaisviai ir dalis pietinio Sachalino salos gyventojų.<ref>[http://www.balticasia.lt/naujienos/japonija/japonijos-karo-belaisviu-laiskai/ Japonijos karo belaisvių laiškai iš Gulago. [[BalticAsia]], [[2014]] m. [[kovo 17]] d.]</ref>
Sovietinės okupacijos metais Japonija buvo viena iš kelių valstybių, nepriklausiusių [[Varšuvos sutarties organizacija|Varšuvos paktopaktui]] nepriklausiusių valstybių, pripažinusių Baltijos valstybes Sovietų Sąjungos dalimi po šių okupacijos. Vis dėlto nėra žinių, kad tuo laikotarpiu iki [[Michailas Gorbačiovas|Michailo Gorbačiovo]] pertvarkų tuometėje [[Lietuvos TSR]] būtų lankęsi Japonijos diplomatai, ar vyriausybės atstovai ar net privatūs svečiai, nes santykiai tarp pačios Japonijos ir TSRS išliko sudėtingi.
 
Paskutiniaisiais TSRS gyvavimo dešimtmečiais Lietuvoje Japonija domėjosi keletas lietuvių. [[Romualdas Neimantas]] (1939-2009) užmezgė santykius su keletu Japonijos mokslininkų, buvo į šią šalį nuvykęs ir parašė savo knygas ''Gyvenimas ant ugnikalnio'' (1984), ''Rytai ir Lietuva'' (1988) bei ''Nuo Nemuno iki Fudzijamos'' (1992). [[Arvydas Ališauskas]], japonų kalbos išmokęs Maskvoje, buvo pirmasis lietuvis vertęs literatūrą iš japonų kalbos. Jam priklauso Sakyo Komatsu, Rieko Nakagawa, Pimei Ogawa kūrinių vertimai.
Nors sovietmečiu santykiai tarp Lietuvos ir Japonijos neplėtoti, Atgimimo laikotarpiu [[1989]] m. Klaipėda pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje užmezgė miestų partnerių ryšius su [[Kudži]] miestu Ivatės prefektūroje. Santykiai buvo tokie šilti, kad po [[Sausio įvykiai (1991 m.)|1991 m. sausio įvykių]], remdamas Lietuvos gyventojų siekį išlaikyti nepriklausomybę, tuometis Kudži miesto meras [[Yoshiaki Kuji|Jošiakis Kudžis]] išsiuntė SSRS vadovui [[Michailas Gorbačiovas|Michailui Gorbačiovui]] protesto laišką, reikalaudamas sustabdyti ginkluotą agresiją, dėl ko vėliau apdovanotas [[Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius|Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi]]. Pažymėtina ir tai, kad per Sausio įvykius Vilniuje būta žurnalistų iš Japonijos, filmavusių tuomečius įvykius, vėliau transliuotus per Japonijos televiziją. Žurnalistai apdovanoti sausio 13-osios atminimo medaliais.
[[2010]] m. lapkričio mėnesį Japonijoje lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras [[Audronius Ažubalis]], ten susitikęs su Japonijos užsienio reikalų ministru [[Seiji Maehara|Seidži Maehara]], apsilankęs nepriklausomoje administracinėje tyrimo įstaigoje RIKEN (pavaldžiai [[Japonijos švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerija]]i, susitiko su įstaigos prezidentu, [[Nobelio premija|Nobelio premijos]] laureatu [[Ryoji Noyori|Riodži Nojori]]. 2011 m. gegužės mėn. Lietuvoje lankęsis valstybės sekretorius užsienio reikalams [[Yutaka Banno|Jutaka Banno]] aptarė abipusius ir regionius klausimus, susitikdamas su Vyriausybės vadovais, Seimo nariais, Energetikos ministru [[Arvydas Sekmokas|Arvydu Sekmoku]] bei viceministre Asta Skaisgiryte-Liauškiene.
 
[[2018]] m. sausio [[sausio 13|13]]-14 d. Lietuvoje pirmą kartą lankėsi [[Japonijos ministras pirmininkas]] [[ŠinzoŠindzo Abė]], vizito metu aplankęs [[Vilnius|Vilnių]], buvusį [[Kauno Sugiharos muziejus|Japonijos konsulatą Kaune]] ir [[Trakai|Trakus]].<ref>[http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/i-lietuva-atvyksta-japonijos-premjeras-846078?full Į Lietuvą atvyko Japonijos premjeras]</ref> [[2018]] m. [[spalis|spalio]] 9‐12 dienomis su atsakomuoju vizitu Japonijoje apsilankė Lietuvos mininistras pirmininkas [[Saulius Skvernelis]], kur susitiko su Japonijos premjeru ir aptarė stiprėjančius dvišalius ekonominius santykius bei saugumo situaciją, lankėsi [[Hirošima|Hirošimoje]] esančiame memoriale ir [[Nagoja|Nagojoje]], kur neseniai pastatytas paminklas buvusiam Lietuvos konsului [[Čiunė Sugihara|Čiunei Sugiharai]].<ref>[http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/s-skvernelis-susitiks-su-japonijos-premjeru-s-abe-884472 S. Skvernelis ir Japonijos premjeras pasidžiaugė išaugusia dvišale prekyba]</ref>
 
[[2019]] m. spalio mėnesį Japonijoje lankėsi prezidentas [[Gitanas Nausėda]], o lapkričio mėn. priėmė į Lietuvą atsakomojo vizito atvykusią Japonijos didžiųjų įmonių federacijos „[[Keidanren]]“ atstovų delegaciją.<ref>[https://www.lrp.lt/lt/ziniasklaidos-centras/naujienos/prezidentas-susitiks-su-japonijos-verslo-delegacija/33378 Prezidentas susitiks su Japonijos verslo delegacija], LR Prezidento kanceliarija, 2019-11-12</ref>
 
==== Aukščiausio lygio susitikimai ====
[[Vaizdas:Nauseda-and-Abe-October-2019.jpg|thumb|300px|Prezidento [[Gitanas Nausėda|Gitano Nausėdos]] susitikimas su ministru pirmininku [[Shinzo Abe|ŠinzoŠindzo Abe]] vizito [[Japonija|Japonijoje]] metu, 2019 m. spalio mėn.]]
Lietuvos prezidentai su oficialiais vizitais Japonijoje lankėsi du kartus:
* [[2001]] m. balandžio 9-10 d. prezidentas [[Valdas Adamkus]] vizito metu Japonijoje susitiko su Japonijos imperatoriumi [[Akihito]] ir žmona [[Mičiko]], ministru pirmininku [[Joširo Mori]].<ref>[http://pazinkvalstybe.lt/lietuvos-prezidentas-tesia-vizita-japonijoje Lietuvos prezidentas tęsia vizitą Japonijoje], Valstybės pažinimo centras</ref><ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/prezidentas-valdas-adamkus-viesi-japonijoje.d?id=265631 Prezidentas Valdas Adamkus vieši Japonijoje], Delfi.lt, 2001 m. balandžio 9 d.</ref>
* [[2019]] m. spalio 21–24 d. prezidentas [[Gitanas Nausėda]] dalyvavo imperatoriaus [[Naruhito]] inauguracijos ceremonijoje, susitiko su ministru pirmininku [[Shinzo Abe|ŠinzoŠindzo Abe]], parlamento Atstovų rūmų pirmininku [[Tadamori Oshima|Tadamoriu Ošima]], Japonijos ir Lietuvos draugystės parlamentinės grupės vadovu [[Hirofumi Nakasone|Hirofumiu Nakasone]], verslo atstovais, aplankė [[Čijunė Sugihara|Čijūnės Sugiharos]] atminimo vietas, gavo [[Gifu universitetas|Gifu universiteto]] garbės daktaro laipsnį.<ref>[https://www.lrp.lt/lt/ziniasklaidos-centras/naujienos/prezidentas-vyks-i-japonijos-imperatoriaus-inauguracijos-ceremonija/33245 Prezidentas vyks į Japonijos Imperatoriaus inauguracijos ceremoniją], LR Prezidento kanceliarija, 2019-10-18</ref>
 
Japonijos valstybės vadovai su oficialiais vizitais Lietuvoje lankėsi du kartus:
* [[2007]] m. gegužės 26-27 d. imperatorius [[Akihito]] su žmona [[Mičiko]] vizito metu Lietuvoje susitiko su prezidentu [[Valdas Adamkus|Valdu Adamkumi]], premjeru [[Gediminas Kirkilas|Gediminu Kirkilu]].<ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-05-23-masaki-okada-japonijos-imperatoriaus-ir-imperatorienes-vizitas-turetu-suintensyvinti-lietuvos-ir-japonijos-bendradarbiavima/27655 Masaki Okada: Japonijos imperatoriaus ir imperatorienės vizitas turėtų suintensyvinti Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimą], Bernardinai.lt, 2007 m. gegužės 23 d.</ref>
* [[2018]] m. sausio 13-14 d. ministras pirmininkas [[ŠinzoŠindzo Abė]] vizito metu Lietuvoje susitiko su prezidente [[Dalia Grybauskaitė|Dalia Grybauskaite]], premjeru [[Saulius Skvernelis|Sauliumi Skverneliu]].<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/i-lietuva-atvyksta-japonijos-premjeras-shinzo-abe-56-910048 Į Lietuvą atvyksta Japonijos premjeras Shinzo Abe], 15 min, 2018 sausio 13 d.</ref>
 
==== Daugiašalis bendradarbiavimas ====
{{Div col|3}}
* [[Yoshio Nakayama|Jošio Nakajama]] (1992 m. sausio 9 d. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu; vienas iš pirmų trijų lietuvišku ordinu apdovanotų japonų<ref>[http://grybauskaite1.lrp.lt/lt/prezidento_veikla/apdovanojimai/apdovanojimai_256/p20.html Apdovanotų asmenų duomenų bazė], Lietuvos Respublikos prezidentė</ref>)
* [[Masaru Sato]] ([[:ja:佐藤優 (作家)|ja]])(1992 m. sausio 9 d. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliuu; vienas iš pirmų trijų lietuvišku ordinu apdovanotų japonų<ref>[http://grybauskaite1.lrp.lt/lt/prezidento_veikla/apdovanojimai/apdovanojimai_256/p20.html Apdovanotų asmenų duomenų bazė], Lietuvos Respublikos prezidentė</ref>)
* [[Hiroshige Shimmi|Hirošige Šimmi]] (1992 m. sausio 9 d. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliuu; vienas iš pirmų trijų lietuvišku ordinu apdovanotų japonų<ref>[http://grybauskaite1.lrp.lt/lt/prezidento_veikla/apdovanojimai/apdovanojimai_256/p20.html Apdovanotų asmenų duomenų bazė], Lietuvos Respublikos prezidentė</ref>)
* [[Hiroyuki Fuse|Hirojukis Fuse]] (1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu)
* [[Takeshi Iwashita|Takešis Ivašita]] (1993 m. – Sausio 13-osios atminimo medaliu)
* [[Kiyoshige Segawa|Kijošigė Segava]] (1993 m. – Sausio 13-osios atminimo medaliu)
* [[Čiunė Sugihara]] (1993 m. spalio 27 d. apdovanotas [[Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius|Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi]])
* [[Sachiko Hatanaka|Sačiko Hatanaka]] (2000 m. apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi)
* [[Koichiro Matsuura|Koičiro Macuura]] (2001 m. apdovanotas LDK Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi)
* [[Junichi Kosuge|Džiuničis Kosugė]] (2013 m. – Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi)
* [[Makoto Asashima|Makoto Asašima]] (2017 m. apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi)
* [[Makoto Suematsu|Makoto Suemacu]] (2018 m. vasario 13 d. adpovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi)
* [[Katsuhiro Ochiai|Kacuhiro Očiai]] (2020 m. vasario 13 d. apdovanotas Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi)
{{Div col end}}
 
9 612

pakeitimų