Sablatnig P.III: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vezhlys (aptarimas | indėlis)
S pataisymai
ArunasG (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{gramatika}}
'''Sablatnig P.III''' buvo [[keleivinis lėktuvas]], gamintas XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje Vokietijoje. <ref name="JEA">{{Cite book|last=Taylor|first=Michael J. H.|title=Jane's Encyclopedia of Aviation|year=1989|publisher=Studio Editions|location=London|pages=}}
<nowiki>|page=787}}</nowiki></ref>[[Vaizdas:Aeronaudi_angaar_Lasnamäel_1925.jpg|miniatiūra| Du P.III orlaiviai greta „Junkers F.13s13 Talino Lasnamäe“Lasnamäe" aerodrome, Estijoje, 1925 m. |alt=|300x300px]]
<nowiki>|page=787}}</nowiki></ref>
 
== Sukūrimas ir gamyba ==
[[Vaizdas:Aeronaudi_angaar_Lasnamäel_1925.jpg|miniatiūra| Du P.III orlaiviai greta „Junkers F.13s “ Lasnamäe aerodrome, Estijoje, 1925 m. ]]
Šiuolaikinėje literatūroje P.III įvardijamas kaip pirmasis Vokietijoje tikslingai sukonstruotas komercinis keleivinis lėktuvas. Tai buvo aukštasparnis tradicinės konstrukcijos monoplanas, varomas priekyje sumontuotu vienu varikliu (200 AG galios „Benz“ arba 260 AG galios „Maybach“). Vėliau dažniausiai buvo naudojamas britiškas 258 AG galios Armstrong Siddeley Puma.<ref>{{Cite book|title=Papers by Command, Volume 9|author=Great Britain. Parliament. House of Commons}}</ref> Dviejų įgulos narių - piloto ir šturmano ar mechaniko - darbo vietos buvo įrengtos viena šalia kitos atvirose kabinose, korpuso viduryje, už uždaro šešiaviečio keleivių salono. Keleiviai į saloną patekdavo pro duris tiesiai nuo žemės. P.III salonas keleiviams siūlė prabangaus automobilio lygio komfortą. Orlaivio konstrukcija buvo medinė, fiuzeliažas - apkaltas fanera. Sparnus ir horizontalų stabilizatorių buvo galima sulankstyti saugojimui ar pervežimui geležinkeliu. P.III komplektacijoje buvo palapinė, kuri tarnavo kaip mobilus angaras.
 
== Eksploatacijos istorija ==
[[Vaizdas:Sablatnig_P.III_L'Aerophile_January,1921.jpg|dešinėje|miniatiūra| Sablatnig P.III,1921 m. sausio mėn. L’Aerophile iliustracija |alt=|300x300px]]
Šis orlaivis buvo vienas iš nedaugelio, kurį po Pirmojo pasaulinio karo ILÜK (vok. ''Interallierte Luftfahrt-Überwachungs-Kommission'', Sąjungininkų aviacijos kontrolės komisija) patvirtino kaip civilinį, o ne karinį, ir leido gaminti Vokietijoje.<ref name="HPM">{{Cite book|last=Hirschel|first=Ernst-Heinrich|title=Aeronautical Research in Germany: From Lilienthal Until Today|publisher=Springer|location=Heidelberg|year=2004}}</ref> Tačiau, pagal Versalio sutartį, 1920 m. šešių mėnesių laikotarpyje Vokietijoje buvo uždrausta gaminti bet kokius orlaivius, o visi turimi kariniai ir civiliniai orlaiviai, įskaitant orlaivius, pagamintus jau pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, turėjo būti atiduoti sąjungininkams arba sunaikinti. Dėl to „Sablatnig“ nustojo gaminti orlaivius. Tikėtina, kad pagaminti P.III buvo paslėpti arba kontrabanda išvežti iš Vokietijos.
[[Vaizdas:Sablatnig_P.III_L'Aerophile_January,1921.jpg|dešinėje|miniatiūra| Sablatnig P.III,1921 m. sausio mėn. L’Aerophile iliustracija ]]
 
1921 m. ir vėliau Vokietijoje buvo įregistruoti 17 Sablatnig P.III. „Sablatnig“ įmonės savininkas Fritz Sablatnig teigė, jog iš viso buvo pagaminta nuo 30 iki 40 orlaivių, iš jų 12 - „Dwigatel“ įmonėje, Estijoje. P.III naudojo kelios oro linijų bendrovės Vokietijoje ir kitose šalyse, įskaitant „Lloyd Luftverkehr Sablatnig“, „Deutsche Luft Hansa“, „Danish Air Express“, „[[Aeronaut|Aeronaut“]], taip pat [[Šveicarijos karinės oro pajėgos]].<ref name="JEA">{{Cite book|last=Taylor|first=Michael J. H.|title=Jane's Encyclopedia of Aviation|year=1989|publisher=Studio Editions|location=London|pages=}}
Dėl to „Sablatnig“ nustojo gaminti orlaivius. Tikėtina, kad pagaminti P.III buvo paslėpti arba kontrabanda išvežti iš Vokietijos.
 
1921 m. ir vėliau Vokietijoje buvo įregistruoti 17 Sablatnig P.III. „Sablatnig“ įmonės savininkas Fritz Sablatnig teigė, jog iš viso buvo pagaminta nuo 30 iki 40 orlaivių, iš jų 12 - „Dwigatel“ įmonėje, Estijoje.
 
1921 m. ir vėliau Vokietijoje buvo įregistruoti 17 Sablatnig P.III. „Sablatnig“ įmonės savininkas Fritz Sablatnig teigė, jog iš viso buvo pagaminta nuo 30 iki 40 orlaivių, iš jų 12 - „Dwigatel“ įmonėje, Estijoje. P.III naudojo kelios oro linijų bendrovės Vokietijoje ir kitose šalyse, įskaitant „Lloyd Luftverkehr Sablatnig“, „Deutsche Luft Hansa“, „Danish Air Express“, „[[Aeronaut|Aeronaut“]], taip pat [[Šveicarijos karinės oro pajėgos]].<ref name="JEA">{{Cite book|last=Taylor|first=Michael J. H.|title=Jane's Encyclopedia of Aviation|year=1989|publisher=Studio Editions|location=London|pages=}}
<nowiki>|page=787}}</nowiki></ref>
 
== Naudotojai ==
{{flag|Danija}}
* [[Danish Air Express]]
 
{{flag|Estija}}
eilutė 21 ⟶ 23:
 
[[Vaizdas:Flag of German Reich (1935–1945).svg|23px]] [[Vokietija]]
* [[Deutsche Luft-Reederei]]
* [[Deutscher Aero-Lloyd]]
* [[Deutsche Luft Hansa]]
* [[Lloyd Luftverkehr Sablatnig]]
 
{{flag|Šveicarija}}
 
* [[Šveicarijos karinės oro pajėgos]]
 
== Specifikacijos ==