[[XIX a.]] Klaipėdą su [[SembaSembos pusiasalis|Sembos]] pusiasaliu]] per Kuršių marias jungė keleivinių laivų linijos: 1840 m. į [[Karaliaučius|Karaliaučių]] plaukdavo „Irrwisch“, į [[Liskas|Lisko]] kaimelį – ratinis garlaivis „Friedrich Wilhelm IV“. Amžiaus pabaigoje per [[Prieglius|Prieglių]] ir [[Deimena|Deimeną]] iš Karaliaučiaus į Klaipėdą atplaukdavo sraigtiniai garlaiviai–dvyniai „Phoenix“ ir „Germania“ su keleta kajučių svečiams. Karaliaučiaus gyventojai vasaromis mielai vykdavo į [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] [[Krantas (Kaliningrado sritis)|Kranto]] kurortą, į kurį nuo 1885 m. vedė [[geležinkelis]]. 1895 m. papildomai nutiesus dviejų kilometrų ilgio bėgių atšaką Krantas–Krancbekas, atsirado galimybė iš pastarojo žvejų kaimelio laivais keliauti po Kuršių marias. Nuo [[gegužės 1]] d. iki [[rugsėjo 30]] d. nedideli garlaiviai ''Memel'' (nuo 1910 m.), ''Cranz'' ir ''Rossitten'' (po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]]) kasdien kursuodavo maršrutu Krancbekas–[[Rasytė]]–[[Nida]]–[[Preila]]–[[Juodkrantė]]–Klaipėda ir atgal. 1905 m. kelionė šiuo maršrutu kainavo 2,5 markės (ant denio, be vietos). Pirmojo pasaulinio karo metais papildomais plaukiojo ratinis garlaivis „Margarete“.
Keleiviai neskubėdavo kuo greičiau pasiekti vieną ar kitą uostą, labiau jie vertino galimybę pasigrožėti atsiveriančiomis pakrantėmis ar sutiktais žvejų [[Kurėnas|kurėnais]]. 1923 m. [[Klaipėdos kraštas]] perėjo į Lietuvos Respublikos priklausomybę, o po kiek laiko buvo pasirašyta Lietuvos–Vokietijos sutartis, leidusi šia linija turistams keliauti be vizų (tokiems keleiviams svetimos valstybės teritorijoje išlipti nebuvo galima, o šiaip Lietuvos viza buvo gaunama [[Berlynas|Berlyne]], [[Vroclavas|Vroclave]], [[Hamburgas|Hamburge]], [[Kelnas|Kelne]], [[Leipcigas|Leipcige]] ar [[Tilžė]]je). ''Laivininkystės linijos Krantas-Klaipėda'' klijentamsklientams ši viza kainavo žymiai pigiau: tik 2,10, o ne 6,35 markės kaip eiliniams turistams.<ref>[http://memel.klavb.lt/MD/MD1970/MD1970_0402.pdf Gerhard Wiloweit. ''Eine Urlaubsfahrt nach Memel'' // Memeler Dampfboot Nr. 8, 20. April 1970, S. 104]</ref>
1928 m. į liniją išleistas naujutelaitis [[Klaipėdos Lindenau laivų statykla|Klaipėdos Lindenau laivų statykloje]] pastatytas motorlaivis „[[Kuršių marės|„Kuršių marės“]]“. Bandomosios kelionės metu jis išvystė projektinį 14 mazgų greitį, naująją transporto priemonę išbandė ja plaukęs [[Sąrašas:Lietuvos ministrų kabinetai (1918–1940)|Lietuvos ministras pirmininkas]] [[Augustinas Voldemaras]]. 1934 m. tvarkaraštyje nurodoma, kad tūkstantį keleivių galėjęs plukdyti laivas iš Klaipėdos išplaukdavo 6 val. ryte ir po šešių valandų jis švartuodavosi Krancbeke. Atgal išvykdavo 12.10 val. ir apie 18.00 val. jau buvo Klaipėdoje. Bilietai brangūs: kelionė į Nidą ir atgal kainavo 3 Lt. Linijos aptarnavimas nebuvo labai pelningas: motorlaivį „Memel“ eksploatavusi Karaliaučiaus bendrovė „Fritz Neubacher“ 1930 m. nesurinko už parduotus bilietus reikalingos sumos ir turėjo bankrutuoti (laivą perėmė kita Karaliaučiaus bendrovė „Hermann Götz“).
