Gramatinė giminė: Skirtumas tarp puslapio versijų

24 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S
S
Lietuvių kalboje dalis [[būdvardis|būdvardžių]] (pvz., „gražù”), kelintiniai [[Skaitvardis|skaitvardžiai]] („pìrma, añtra”), kiekinis skaitvardis „víena“, [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]] („yra pasakyta / matoma / išnykę / bū́sima” ir t. t.), dalis gimininių [[Įvardis|įvardžių]] turi ir nuo daiktavardžio nepriklausomą, su juo nederinamą formą, tradiciškai vadinamą bevarde arba niekatrąja gimine, nes ši forma iš jos kilusi.<ref>{{LTE|IV|92||Giminė (gramatika)}}</ref> Iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s išsirutuliojusioje [[baltų prokalbė]]je, iš kurios kilo lietuvių kalba, bevardę giminę turėjo ir daiktavardžiai.
 
Pradžioje indoeuropiečių prokalbė turėjusi [[Gyvumas (kalbotyra)|gyvųjų ir negyvųjų]] dalykų gimines. Pirmajai priklausė gyvi, judantys organizmai, antrajai – įvairūs kiti objektai. Vėliau gyvųjų giminė suskilo į vyriškąją ir moteriškąją, o negyvųjų davė pagrindą bevardei giminei (neutrum). Ši giminė taikoma daiktavardžiams, turintiems abstrakčią, pirminę prasmę (plg. {{la|coelum}}, {{sa|''vyoman''}}, {{ru|небо}} – 'dangus'). Kai kuriose kalbose gyvoji ir negyvoji giminės skilo į vyriškąją gyvąją bei vyriškąją negyvąją gimines (plg. {{cs|muž}}, {{cs|stroj}}).
 
== Šaltiniai ==
15 782

pakeitimai