Gyvumas (kalbotyra): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: '''Gyvumas''' kalbotyroje – semantinis kategorinis vardažodžio požymis, grindžiamas kalbos vartotojų suvokimu, kaip klasifikuoti objekto atž...
 
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Gyvumas''' kalbotyroje – [[Semantika|semantinis]] kategorinis [[Vardažodis|vardažodžio]] požymis, grindžiamas kalbos vartotojų suvokimu, kaip klasifikuoti objekto atžvilgiu, apie kurį kalbama, [[Daiktavardis|daiktavardžius]] ir [[Įvardis|įvardžius]]: nuo besąlygiškai gyvų (''žmogus, šuo, uodas'') iki visiškai negyvų (''akmuo, stulpas, begalybė''), taip pat neaplenkiant tam tikros imties tarpinių atvejų (''tuopa, klasė, ūmedė''). Esama [[hipotezė]]s, kad gyvųjų ir negyvųjų dalykų priešprieša – tai universali [[Hierarchija|hierarchinė]] skalė, kurioje žmonės iškeliami aukščiau už gyvūnus, tada eina augalai, stichijos, konkretūs objektai, abstraktūs dalykai. Vardažodžių ir asmenų klasėje galima išskirti savą mikrohierarchiją, kurios viršūnėje yra pirmojo ir antrojo asmenų [[Įvardis|įvardžiai]].<ref name=Yamamoto>{{cite book|title=Agency and impersonality: Their linguistic and cultural manifestations |date=2006 |pages=J. Benjamins Pub. Co |location=Amsterdam |pages=36 |last=Yamamoto, Mutsumi}}</ref>
 
Toks kategorinis skirstymas tam tikromis ypatybėmis gali reikštis kalbos [[Leksika|leksikoje]], [[sintaksė]]je, bet dažniau [[Kalbotyra|kalbininkai]] nurodo gyvumo [[Morfologija (kalbotyra)|morfologines]] ir žodžių darybos apraiškas, pavyzdžiui, jos matomos [[Japonų kalba|japonų kalboje]], daugumoje [[Rytų slavų kalbos|rytų]] ir [[Vakarų slavų kalbos|vakarų]] slavų kalbų. Šiuo atveju gyvumas/negyvumas vertinamas kaip nominatyvinė žodžio klasifikavimo gramatinė ir žodžių darybos kategorija, kas teoriniu atžvilgiu gana įdomu, nes formali šių kategorijų požymių raiška apskritai yra perteklinė, nes gyvųjų ir negyvųjų objektų skirtumas yra ir taip iš anksto žinomas ir sisteminio patvirtinimo gramatinėmis priemonėmis nereikalauja. Semantiškai gyvumas susijęs su kitomis kategorinėmis koncepcinėmis opozicijomis: aktyvumu/pasyvumu, kryptingumu/stichiškumu. Skirstymas į gyvuosius (aktyviuosius) ir negyvuosius (pasyviuosius) objektus [[Aktyvinė kalba|aktyvinėse kalbose]] yra pagrindinis.
 
[[Rusų kalba|Rusų kalboje]] gyvųjų vyriškosios [[Gramatinė giminė|giminės]] daiktavardžių [[vardininkasgalininkas]] sutampa su [[Kilmininkas|kilmininku]], negyvųjų – su vardininku. Šioje kalbose turimi du įvardžiai: ''кто (kto)?'' 'kas? (su gyva)' ir ''что (čto)?'' 'kas? (su negyva)'. [[Anglų kalba|Anglų kalboje]] vartojami skirtingi įvardžiai ''who?'' 'kas? (su gyva)' ir ''what?'' 'kas? (su negyva)'. Skirtingi įvardžiai turimi ir [[finougrų kalbos]]e, pavyzdžiui, kaip [[Lyvių kalba|lyvių kalboje]] ''kis?'' 'kas? (su gyva)' ir ''mis?'' 'kas? (su negyva)'.
==Išnašos==
{{išnašos}}