Povilas Matulionis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 82.135.249.6 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo Algirdas keitimas)
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kabučių taisymas
Eilutė 12:
[[1873]] m. išlaikęs baigiamuosius egzaminus mokykloje „labai gerai”, perėjo mokytis į realinės gimnazijos II-ąją klasę Dinaburge. Mokslas sekėsi gerai, ypač [[istorija]], [[geografija]], [[matematika]]. Lankydamas gimnaziją, P. Matulionis buvo labai neturtingas.
 
Matulionis gyveno bendrabutyje, bet kambario neturėjo, o nakvodavo koridoriuje ant skrynios, drauge su šuniu Gastonu. Apie tai profesorius sakydavo: ''"Gastonas“Gastonas buvo išmintingas soteras, kuris naktimis man beverkiant ne vieną ašarą yra nulaižęs. Man vis būdavo gaila Kupiškio ir jame gyvenimo laimės"''.
 
Nuo trečios klasės mėnesiui gaudavo po 6 rublius: pusę pinigų tekdavo sumokėti už butą, o iš likusių pinigų tekdavo pragyventi. Nuo šeštos klasės buvo atleistas nuo mokesčio už mokslą ir iš valstybės gaudavo 150 rublių stipendiją metams.
 
Baigęs gimnaziją, nuo [[1882]] m. keletą kartų vyko į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]] laikyti egzaminų į įvairius institutus, bet lėšų trūkumas neleido niekur įstoti, ir grįžęs ėjo "guvernoriaus"„guvernoriaus“ pareigas [[Vilnius|Vilniaus]], [[Vitebskas|Vitebsko]] ir [[Mogiliovas|Mogiliovo]] gubernijose.
 
Gimtinėje P. Matulionis užrašinėjo lietuvių liaudies dainas, rinko etnografijos žinias. Vėliau Kupiškio klebonui Kozminui prikalbėjus Povilą stoti į kunigų seminariją, šis išvyko į [[Kaunas|Kauną]].