Povilas Četkauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wz prastinimas |
S Automatinis kabučių taisymas |
||
Eilutė 6:
Tėvas Matas Četkauskas mokėjo griežti smuiku, o motina Uršulė Četkauskienė turėjo gražų balsą ir giedojo bažnyčios chore. Jų penki sūnūs - Jonas, Petras, Povilas, Kazimieras ir Vytautas - tapo vargonininkais. Iš brolių išmokęs vargonuoti, Povilas vargonininkavo Kamajuose ir Kazliškyje ([[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio r.]]). [[1923]] [[Stasys Šimkus|S. Šimkui]] [[Klaipėda|Klaipėdoje]] įkūrus konservatoriją, į ją mokytis atvyko ir P. Četkauskas. Mokydamasis dainavo moksleivių vyrų chore, susižavėjo akordeono muzika. Didelį įspūdį jam padarė [[1933]] [[Klaipėda|Klaipėdoje]] koncertavęs garsus vokiečių akordeonistas ir kompozitorius Kurtas Maras. P. Četkauskas nusipirko „Honerio" firmos 120 bosų akordeoną ir su juo nesiskyrė visą gyvenimą. Baigęs Klaipėdos konservatoriją, gyveno [[Šilutė]]je ir buvo Klaipėdos krašto chorų vadovas bei dainų švenčių dirigentas. P. Četkauskas [[1933]] Klaipėdos krašto 2-ajai dainų šventei parengė Šilutės apylinkės jungtinį chorą ir jam šventėje dirigavo. P Četkauskas pagarsėjo kaip akordeonistas - [[1938]] Londono firmoje įgrojo lietuvių tautinių šokių muzikos ir išleido apie dešimt plokštelių (talkino [[Stepas Graužinis|S. Graužinis]]).
[[1939]] Vokietijai okupavus Klaipėdą, P. Četkauskas su šeima apsigyveno [[Kaunas|Kaune]]. Vadovavo
P. Četkauskas išaugino tris sūnus. Rimgaudas Četkauskas žinomas dailininkas, gyvena [[Melburnas|Melburne]] ([[Australija|Australijoje]]), Eugenijus Četkauskas buvo muzikas ([[1929]] - [[1991]]), Algimantas Četkauskas dailininkas - [[1950]] - [[1956]] politinis kalinys, vėliau gyveno ir dirbo Taškente ([[Uzbekija|Uzbekijoje]]), [[1996]] apsigyveno [[Vilnius|Vilniuje]].
|