22:01, 9 sausio 2020 versija taisyti Homobot (aptarimas \| indėlis) Botai 420 266 keitimai S Automatinis skyrelio pavadinimo vienodinimas („Šaltinis“ -> „Šaltiniai“). ← Prieš tai darytas keitimas		08:15, 13 rugsėjo 2020 versija taisyti anuliuoti Zirzilia (aptarimas \| indėlis) 16 551 keitimas SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 4: Pradžios mokyklą lankė [[Tverai\|Tveruose]], o [[1905]] m. eksternu baigė [[Palangos progimnazija\|Palangos progimnaziją]]. Pas [[Varšuva\|Varšuvos]] muzikos instituto auklėtinį Plungės vargonininką N. Sasnauską išmokęs vargonuoti, [[1908]]–[[1914]] m. vargonininkavo ir vadovavo chorams [[Varniai\|Varniuose]], [[Viekšniai\|Viekšniuose]], Plungėje ir [[Tirkšliai\|Tirkšliuose]]. [[1910]]–[[1912]] m. vasaromis važinėjo į [[Varšuva\|Varšuvą]] pas M. Surzyriskį mokytis vargonuoti. Kilus [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmajam pasauliniam karui]], pasitraukė į [[Peterburgas\|Peterburgą]]. Kompozitoriaus [[Česlovas Sasnauskas\|Česlovo Sasnausko]] skatinamas [[1915]] m. įstojo į ~~Imperatoriškąją~~[[Sankt Peterburgo konservatorija\|Sankt Peterburgo konservatoriją]], kur vargonavimą studijavo pas J. Handschiną, kompoziciją pas V. Calafatti, J. Vytuolą (Vitols), A. Glazunovą, M. Steinbergą ir A. Žitomirskį, o estetiką ir muzikos istoriją pas Karatiginą. [[1918]] m. eksternu baigė gimnaziją, lankė Peterburgo Archiologijos ir Meno istorijos institutą. Studijuodamas iki 1918 m. dėstė muziką ir vadovavo chorui [[Šv.Kotrynos bažnyčia Sankt Peterburge\|Šv. Kotrynos gimnazijoje]]. [[1919]] m. laisvo menininko diplomu baigęs konservatoriją, trumpai dirbo [[Litbelas\|Lietuvos ir Baltarusijos]] Švietimo liaudies komisariato įgaliotiniu, vadovavo darbininkų chorams, rūpinosi, kad rusų valdžia grąžintų Lietuvai išvežtas kultūros vertybes. [[1919]]–[[1920]] m. [[Vitebskas\|Vitebsko]] konservatorijoje dėstė muzikos teorijos disciplinas, buvo mokyklų muzikos inspektorius ir chorų instruktorius, gavo profesoriaus mokslinį vardą. Eilutė 31: Sudarinėjo ir skelbė lietuvių muzikų vardyną, daug straipsnių parašė [[Bostonas\|Bostone]] išleistoje [[Lietuvių enciklopedija\|„Lietuvių enciklopedijoje“]] – buvo redkolegijos narys ir muzikos skyriaus redaktorius, rašė žurnaluose ir laikraščiuose. Parašė monografiją „Česlovas Sasnauskas“ (1936 m.), sudarė Č. Sasnausko vokalinių kūrinių rinkinį „Lietuviška muzika“ ([[1950]] m.), lietuvių liaudies ir originalių dainų rinkinį „Lietuviais esame mes gimę“ (1964 m.), parašė studiją „Mažosios Lietuvos liaudies muzikos bruožai“ ([[1958]] m.), knygą „Lietuvis vargonininkas išeivijoje“ ([[1971]] m.) bei kitokių darbų. J. Žilevičius sukūrė apie 400 įvairių kūrinių, kurių didžioji dalis išleista kaip autoriniai darbai, kiti – bendruose leidiniuose. Tai harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, originalios [[solo]] ir choro dainos, [[kantata\|kantatos]], [[operetė]]s, [[mišios]], [[mišparai]] ir giesmės, simfoninė ir kamerinė muzika. Paminėtinos dainos chorams: „Anoj pusėj ežero“, „Vilnius“, „Pabuskim iš miego“, „Šviesi naktis mėnesiena“, „Čia kraštas ~~liūdnas„~~liūdnas“, „Jau pavasaris“, „Gaudžia, gaudžia“, „Laisvės daina“, „Oi, kad išauštų“, „Pasakyk, mergele“, „Švento Jono vakarėlį“, „Pupos“, „Vaikščiojau„ ir kt. Stambus vokalinis kūrinys – „Vytauto Didžiojo kantata“ (1933 m.). Operetės „Lietuvaitė“, „Artistai“, „Slaptasis himnas“, „Švento Juozapo Mišios“, „Missa De Dominica“. Jo dainos „Anoj pusėj ežero“, „Laisvės daina“, „Pasakyk, mergele“, „Oi, kad išauštų“ daug kartų skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse, jas dainuoja ir Lietuvos chorai. == Šaltiniai ==

Juozas Žilevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų