Vikipedija

Thomas Edison: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
S Atmestas 5.20.81.64 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Ed1974LT keitimas)
Žyma: Atmesti
Nestea (aptarimas | indėlis)
50 492 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{gramatika}}
{{Žmogaus biografija
| fonas = off
eilutė 4 ⟶ 5:
| paveikslėlis =Thomas Edison2-crop.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis = 180px
| gimimo data = {{Gimė|1847|2|11}}
| gimimo vieta = {{flagicon|USA}} [[Milanas (JAV)|Milanas]], [[Ohajas]], [[JAV]]
eilutė 29 ⟶ 30:
| vikiteka = Category:Thomas Alva Edison
}}
'''Tomas Alva Edisonas''' ({{en|Thomas Alva Edison}}; [[1847]] m. [[vasario 11]] d. [[Milanas (JAV)|Milane]], [[Ohajas]], [[JAV]] – [[1931]] m. [[spalio 18]] d. [[Vest Orindžas|Vest Orindže]], [[Naujasis Džersis]], JAV) – amerikiečių [[Išradimas|išradėjas]] ir [[verslininkas]].{{šaltinis|{{VLE|V|312||Edison Thomas Alva (Tomas Alva Edisonas)}}}} Vienas produktyviausių išradėjų, savo vardu užpatentavęs net 1093 išradimus, nors kai kurie šių [[Išradimas|išradimų]] buvo tik senų [[Patentas|patentų]] patobulinimai, o dalį išradimų padarė jo samdiniai.▼
[[Vaizdas:A day with Thomas A. Edison.webm|thumb|thumbtime=1|upright=1.1| ''A Day with Thomas Edison'' (1922)]]
▲'''Tomas Alva Edisonas''' ({{en|Thomas Alva Edison}}; [[1847]] m. [[vasario 11]] d. [[Milanas (JAV)|Milane]], [[Ohajas]], [[JAV]] – [[1931]] m. [[spalio 18]] d. [[Vest Orindžas|Vest Orindže]], [[Naujasis Džersis]], JAV) – amerikiečių [[Išradimas|išradėjas]] ir [[verslininkas]].{{šaltinis|{{VLE|V|312||Edison Thomas Alva (Tomas Alva Edisonas)}}}} Vienas produktyviausių išradėjų, savo vardu užpatentavęs net 1093 išradimus, nors kai kurie šių [[Išradimas|išradimų]] buvo tik senų [[Patentas|patentų]] patobulinimai, o dalį išradimų padarė jo samdiniai.
 
Tarp jo išradimų yra – [[elektros lemputė]] (išradėjas yra [[Heinrich Goebel|Heinrichas Gėbelis]]), tačiau Edisonas komercializavo šį išradimą), [[fonografas]], [[diktofonas]], [[kinetoskopas]], [[elektros kėdė]].
 
== BiografijaAnkstyvasis gyvenimas ==
 
=== Ankstyvasis gyvenimas ===
[[Vaizdas:Young Thomas Edison.jpg|thumb|left|160px|Tomas Edisonas vaikystėje]]
 
Tomas Edisonas gimė [[Milanas (JAV)|Milane]], [[Ohajas|Ohajo]] valstijoje, augo [[Port Huronas|Port Hurono]] mieste, [[Mičiganas|Mičigane]]. Jis buvo septintasis ir paskutinysis vaikas Samuelio Edisono ({{en|''Samuel Edison}}'') ir Nencės Metjus Eliot ({{en|''Nancy Matthews Elliott}}'') šeimoje. Mokykloje Tomas mokėsi nelabai stropiai, netgi buvo vadinamas „neišmanėliu“ bei „besmegeniu“, todėl jo motina Nencė atsisakė mokyklos ir savo sūnų pradėjo mokyti individualiai.<ref> [http://www.nps.gov/archive/edis/home_family/fam_album.htm http://www.nps.gov/]</ref> [[1854]] m. Tomo šeima persikraustė iš Milano arčiau prie geležinkelio Port Hurone. Ten Edisonas dirbo [[siunta|siuntinių]] išnešiotoju, vėliau „Grand Trunk Railway“ geležinkelių stoties [[Telegrafas|telegrafo]] operatoriumi. Dėl avarijos traukinyje sutriko jo klausa.<ref> Iš Metju Jezefseno knygos „Edison“.</ref><ref> Iš Neilio Baldvino knygos „Edison: Inventing the Century“.</ref> Būdamas 19 metų, Tomas Edisonas išvažiavo dirbti „[[Associated Press]]“ kompanijoje [[Luizvilis|Luizvilyje]], tačiau, netyčiomis išliejęs [[Sieros rūgštis|sieros rūgštį]] ant viršininko stalo, prarado darbą.<ref> „Edison: Inventing the Century“ 40 – 41 psl.</ref> Tada Tomas išvyko gyventi į [[Naujasis Džersis|Naująjį Džersį]], pas savo draugą Frankliną Leonardą Popą ({{en|''Franklin Leonard Pope}}'') ir ten [[1869]] m. [[Patentas|užpatentavo]] savo pirmąjį išradimą – [[Telegrafas|telegrafo]] atsakiklį.<ref> [http://patimg1.uspto.gov/.piw?docid=US000090646 http://patimg1.uspto.gov/]</ref>
 
=== ŠeimaKarjeros pradžia ===
[[Vaizdas:Edison and phonograph edit1.jpg|thumb|180px200px|Edisonas su savo fonografo modeliu (1877 m.)]]▼
[[1871]] m. [[gruodžio 25]] d. Edisonas susituokė su šešiolikmete Marija Stilvel ({{en|Mary Stilwell}}), su kuria susilaukė trijų vaikų:▼
 
Tomas Edisonas savo išradėjo bei verslininko karjerą pradėjo [[Niuarkas|Niuarke]], [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]]. Išradęs keletą pagerinimų [[Telegrafas|telegrafui]] ir automatinį kartotoją, jis [[1877]] m. sukonstravo [[fonografas|fonografą]]. Šis „stebuklingas“ išradimas labai išgarsino T. Edisoną. Išradėją Tomą žmonės pradėjo vadinti „Menlo Parko burtininku“ ({{en|The Wizard of Menlo Park}}), tačiau jo pirmojo [[fonografo cilindras]] buvo surinktas iš [[Alavas|alavo]] pluošto, todėl montuojamas garsas buvo nelabai kokybiškas. [[1880]] m. savo fonografus projektuoti pradėjo [[Alexander Graham Bell|Aleksandras Grehamas Belas]], Čičesteris Belas ir Čarlis Tainteris. Naujuose prietaiso modeliuose cilindrai buvo kartoniniai ir padengti [[Vaškas|vašku]]. Tai buvo naujas iššūkis Tomui Edisonui, jis pradėjo tobulinti savo fonografo projektą.▼
* Mariona Estela Edison ({{en|Marion Estelle Edison}}; 1873–1965)▼
* Tomas Alva Edisonas Jaunesnysis ({{en|Thomas Alva Edison Junior}}; 1876–1935)▼
* Viljamas Leslis Edisonas ({{en|William Leslie Edison}}; 1878–1937)▼
 
== Moksliniai tyrimai Menlo Parko laboratorijoje ==
[[1884]] m. [[rugpjūčio 9]] d. Marija mirė. Po dvejų metų [[1886]] m. [[vasario 24]] d. [[Akronas|Akrone]], [[Ohajas|Ohaje]] Tomas Edisonas vedė antrąjį kartą – dvidešimtmetę Mina Miler ({{en|Mina Miller}}). Su ja jis vėl susilaukė trijų vaikų:▼
[[Vaizdas:Menlo Park Laboratory.JPG|thumb|left|220px|Menlo Parko laboratorijos patalpos (dabar perkeltos į GrinfildoGrinfild kaimąVilidžą, ({{en|Greenfield Village}}) Dearborno miesteDirborną, [[Mičiganas|Mičigane]])]]▼
 
[[1876]] m. T. Edisonas įkūrė pirmąją savo pramoninę technologijų [[Laboratorija|laboratoriją]], esančią Menlo Parke, [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]]. Lėšas laboratorijos klestėjimui teikė pats Edisonas sukaupęs nemenką kapitalą nuo savo telegrafo patobulinimų pardavimo. Jo įstaigos specifinis tikslas buvo nuolat kurti technologijų naujoves bei jų pagerintus modelius. Tomas Edisonas savo vardu dažnai [[Patentas|patentavo]] jo samdytų darbuotojų išrastus renginius ir patobulinimus. Jis ne tik vertė įtemptai dirbti laboratorijos darbuotojus, bet ir pats taip dirbo. Jis buvo įkūręs didelę darbo grupę, kurioje dirbo samdomi [[Inžinierius|inžinieriai]] bei kiti šios srities atstovai.▼
* Madeleina Edison ({{en|Madeleine Edison}}; 1888–1979)▼
* Čarlis Edisonas ({{en|Charles Edison}}; 1890–1969)▼
* Teodoras Mileris Edisonas ({{en|Theodore Miller Edison}}; 1898–1992)▼
 
Per [[1877]]–[[1878]] m. laikotarpį T. Edisonas išrado ir patobulino savo pirmąjį anglinį [[Mikrofonas|mikrofoną]], kuris buvo naudojamas [[Telefonas|telefonų]] rageliuose iki [[1980]] m. [[1920]] m. šis prietaisas buvo panaudotas [[Radijasradijo stotis|radijo]] stotyse]].▼
Mina mirė [[1947]] m. [[rugpjūčio 24]] d.<ref> Straipsnis „Edison’s Widow Very III“ iš „New York Times“ laikraščio.</ref>▼
 
[[Vaizdas:Edison bulb.jpg|thumb|160px200px|Pirmoji TomoT. Edisono [[elektros lemputė]] (1879 m.)]]▼
=== Karjeros pradžia ===
=== Elektros lemputė, elektros pasiskirstymo sistema ===
▲[[Vaizdas:Edison and phonograph edit1.jpg|thumb|180px|Edisonas su savo fonografo modeliu (1877 m.)]]
 
Inžinierius – -elektrikas Viljamas Jozefas Hameris ({{en|''William Joseph Hammer}}'') savo pareigas laboratorijoje pradėjo vykdyti nuo [[1879]] m. gruodžio. Jis buvo pagrindinis T. Edisono padėjėjas, kuriam atiteko garbė konstruoti pirmąsias savo viršininko suplanuotas [[Elektros lemputė|elektros lemputes]]. T. Edisono lemputės turėjo labai patvarius [[Vakuumas|vakuumus]], kurių pagalba jos galėjo degti kelis šimtus valandų, taip pat išskirtinę kokybę lemputei teikė [[Anglis|anglinis]] [[Bambukai|bambuko]] siūlas. [[1880]]  m. buvo pagaminta 50 000 tokių lempučių. Tomas AlvaT. Edisonas neišrado pirmosios lemputės, o tik komercializavo pirmąjį komerciškai praktinį šviesos šaltinį.▼
▲Tomas Edisonas savo išradėjo bei verslininko karjerą pradėjo [[Niuarkas|Niuarke]], [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]]. Išradęs keletą pagerinimų [[Telegrafas|telegrafui]] ir automatinį kartotoją, jis [[1877]] m. sukonstravo [[fonografas|fonografą]]. Šis „stebuklingas“ išradimas labai išgarsino Edisoną. Išradėją Tomą žmonės pradėjo vadinti „Menlo Parko burtininku“ ({{en|The Wizard of Menlo Park}}), tačiau jo pirmojo [[fonografo cilindras]] buvo surinktas iš [[Alavas|alavo]] pluošto, todėl montuojamas garsas buvo nelabai kokybiškas. [[1880]] m. savo fonografus projektuoti pradėjo [[Alexander Graham Bell|Aleksandras Grehamas Belas]], Čičesteris Belas ir Čarlis Tainteris. Naujuose prietaiso modeliuose cilindrai buvo kartoniniai ir padengti [[Vaškas|vašku]]. Tai buvo naujas iššūkis Tomui Edisonui, jis pradėjo tobulinti savo fonografo projektą.
 
1880 m. T. Edisonas užpatentavo [[Elektra|elektros]] pasiskirstymo sistemą, kuri buvo būtina elektros lemputės veikimui. Tų metų [[Gruodžiogruodžio 17]] d. buvo įsteigta pirmoji elektros apšvietimo kompanija „Edison Electric Illuminating Company“, o jau [[1882]] m. [[rugsėjo 4]] d. Perlo gatvėje, [[Manhatanas|Manhatane]], buvo įjungta pirmoji šalies [[Jėgainė|elektrinė]] „Pearl Street Station“. Ši elektrinė aprūpino 59 klientus Manhatano miesteManhatane, teikdama nuolatinę 110 voltų elektros srovę.▼
=== 1876–1881 m. ===
▲[[Vaizdas:Menlo Park Laboratory.JPG|thumb|left|220px|Menlo Parko laboratorijos patalpos (dabar perkeltos į Grinfildo kaimą ({{en|Greenfield Village}}) Dearborno mieste, [[Mičiganas|Mičigane]])]]
 
Menlo Parko laboratorija sėkmingai plėtėsi, todėl T. Edisonas pasisakė norįs turėti visas chemines medžiagas ir kitus reikalingus įrankius bei išteklius savo įstaigoje… [[1887]] m. vienas laikraštis paskelbė, kad TomoT. Edisono laboratorijoje yra: „aštuoni tūkstančiai chemikalų rūšių, visų dydžių adatos, virvės, laidai, naftos, visų pasaulio rūdų…“.<ref> „Owning the Future“ 158–160 psl.</ref>▼
▲[[1876]] m. Edisonas įkūrė pirmąją savo pramoninę technologijų [[Laboratorija|laboratoriją]], esančią Menlo Parke, [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]]. Lėšas laboratorijos klestėjimui teikė pats Edisonas sukaupęs nemenką kapitalą nuo savo telegrafo patobulinimų pardavimo. Jo įstaigos specifinis tikslas buvo nuolat kurti technologijų naujoves bei jų pagerintus modelius. Tomas Edisonas savo vardu dažnai [[Patentas|patentavo]] jo samdytų darbuotojų išrastus renginius ir patobulinimus. Jis ne tik vertė įtemptai dirbti laboratorijos darbuotojus, bet ir pats taip dirbo. Jis buvo įkūręs didelę darbo grupę, kurioje dirbo samdomi [[Inžinierius|inžinieriai]] bei kiti šios srities atstovai.
 
TomoT. Edisono Menlo Parko laboratorija buvo pirmoji įmonė, ieškanti technologijos naujovių ir kontroliuojanti jų gamybą.▼
▲Per [[1877]]–[[1878]] m. laikotarpį Edisonas išrado ir patobulino savo pirmąjį anglinį [[Mikrofonas|mikrofoną]], kuris buvo naudojamas [[Telefonas|telefonų]] rageliuose iki [[1980]] m. [[1920]] m. šis prietaisas buvo panaudotas [[Radijas|radijo]] stotyse.
 
[[1883]] m. prie T. Edisono organizacijos prisijungė kompetentingas matematikas Frenkas JulianasDžulianas SpragueSpreigas ({{en|''Frank Julian Sprague}}''). Vienas iš reikšmingiausių FrankoFrenko įnašų į Edisono Menlo Parko laboratoriją buvo tai, kad jis įvedė patogesnius matematinius metodus buhalterijoje, bet FrankasF. Julianas EdisonoSpreigas organizaciją paliko jau [[1884]] m.<ref> [http://edison.rutgers.edu/ http://edison.rutgers.edu/]</ref> Kitas bendradarbis buvo [[Nikola Tesla]] (''Nikola Tesla''), kuriam Edisonas pažadėjo 50 000 JAV dolerių, tačiau jų nesumokėjo.<ref> [http://www.pbs.org/tesla/ll/ll_america.html http://www.pbs.org/]</ref> Tesla tobulino Edisono nuolatinės elektros pasiskirstymo sistemą.▼
▲[[Vaizdas:Edison bulb.jpg|thumb|160px|Pirmoji Tomo Edisono [[elektros lemputė]] (1879 m.)]]
 
=== Elektros pasiskirstymo sistemų srovių karas ===
▲Inžinierius – elektrikas Viljamas Jozefas Hameris ({{en|William Joseph Hammer}}) savo pareigas laboratorijoje pradėjo vykdyti nuo [[1879]] m. gruodžio. Jis buvo pagrindinis Edisono padėjėjas, kuriam atiteko garbė konstruoti pirmąsias savo viršininko suplanuotas [[Elektros lemputė|elektros lemputes]]. Edisono lemputės turėjo labai patvarius [[Vakuumas|vakuumus]], kurių pagalba jos galėjo degti kelis šimtus valandų, taip pat išskirtinę kokybę lemputei teikė [[Anglis|anglinis]] [[Bambukai|bambuko]] siūlas. [[1880]] m. buvo pagaminta 50 000 tokių lempučių. Tomas Alva Edisonas neišrado pirmosios lemputės, o tik komercializavo pirmąjį komerciškai praktinį šviesos šaltinį.
[[Vaizdas:Edison.jpg|thumb|right|„Menlo Parko burtininkas“]]▼
 
Po Tomo Edisono nuolatinės elektros pasiskirstymo sistemos patento įtvirtinimo atsirado daugiau žmonių, norinčių šią sistemą patobulinti, atsirado Džordžo Vestinghauzo ({{en|''George Westinghouse}}'') ir Nikolos Teslos [[Kintamoji elektros srovė|kintamosios elektros]] pasiskirstymo sistema. Skirtingai negu nuolatinė srovė, kintamoji srovė galėjo būti jungiama prie labai aukštos įtampos, o [[Transformatorius|transformatorių]] pagalba [[Elektros srovė|elektros srovę]] siunčiama per ilgesnius, plonesnius bei pigesnius laidus. Taip pat kintamosios elektros srovės teikimo procesas buvo patogesnis.▼
▲1880 m. Edisonas užpatentavo [[Elektra|elektros]] pasiskirstymo sistemą, kuri buvo būtina elektros lemputės veikimui. [[Gruodžio 17]] d. buvo įsteigta pirmoji elektros apšvietimo kompanija „Edison Electric Illuminating Company“, o jau [[1882]] m. [[rugsėjo 4]] d. Perlo gatvėje, [[Manhatanas|Manhatane]] buvo įjungta pirmoji šalies [[Jėgainė|elektrinė]] „Pearl Street Station“. Ši elektrinė aprūpino 59 klientus Manhatano mieste, teikdama nuolatinę 110 voltų elektros srovę.
 
[[1887]] m. Jungtinėse Amerikos Valstijose jau buvo įrengta 121 Edisono nuolatinės elektros srovės elektrinė, todėl TomasT. Edisonas nenorėjo leisti patentuoti kintamosios elektros srovės projekto. Taigi jis suorganizavo propagandinę kampaniją prieš savo konkurentus, šalies gyventojams buvo pateikti du argumentai – kintamoji srovė yra gerokai pavojingesnė naudojimui ir jos veikimo laikotarpis nežinomas.▼
▲Menlo Parko laboratorija sėkmingai plėtėsi, todėl Edisonas pasisakė norįs turėti visas chemines medžiagas ir kitus reikalingus įrankius bei išteklius savo įstaigoje… [[1887]] m. vienas laikraštis paskelbė, kad Tomo Edisono laboratorijoje yra: „aštuoni tūkstančiai chemikalų rūšių, visų dydžių adatos, virvės, laidai, naftos, visų pasaulio rūdų…“.<ref> „Owning the Future“ 158–160 psl.</ref>
 
Nepaisant T. Edisono mirties bausmių niekinimo, jis kintamosios elektros srovės projektą panaudojo [[elektros kėdė]]s išradimui. T. Edisonas žmonijai norėjo parodyti kintamosios srovės pavojų, jo tarnai viešai elektra [[bandymai su gyvūnais|kankino gyvūnus]], rodė filmuotas medžiagas,<ref> [http://www.imdb.com/title/tt0231523/ http://www.imdb.com/]</ref> tačiau kintamosios srovės projektas vis tiek nugalėjo T. Edisono nuolatinę elektros srovės sistemą. „Srovių karas“ pasibaigė tik [[2007]] m. [[lapkričio 14]] d., kai visiškai buvo sustabdytos Edisono sistemos elektrinių darbas.▼
▲Tomo Edisono Menlo Parko laboratorija buvo pirmoji įmonė, ieškanti technologijos naujovių ir kontroliuojanti jų gamybą.
 
== Kiti išradimai ir projektai ==
=== Bendradarbiai ===
[[Vaizdas:Ford Edison Firestone1.jpg|thumb|right|[[Henris Fordas]], Tomas Edisonas ir Harvis Faerstounas (1929 m.; Fortmaersas, [[Florida]])]]▼
▲[[1883]] m. prie Edisono organizacijos prisijungė kompetentingas matematikas Frenkas Julianas Sprague ({{en|Frank Julian Sprague}}). Vienas iš reikšmingiausių Franko įnašų į Edisono Menlo Parko laboratoriją buvo tai, kad jis įvedė patogesnius matematinius metodus buhalterijoje, bet Frankas Julianas Edisono organizaciją paliko jau [[1884]] m.<ref> [http://edison.rutgers.edu/ http://edison.rutgers.edu/]</ref>
 
Po pirmosios žmonos mirties 1884 m. T. Edisonas gyveno viengungio gyvenimą, tačiau [[1886]] m. jis nusipirko prašmatnų namą „Glenmontą“[[Vest Orindžas|Vest Orindže]], [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]], ir vedė antrąjį kartą. TaipVėliau patT. Edisonas pasistatė [[Žiemos sodas|žiemos sodą]] [[Fortmaersas|Fortmaerse]], [[Florida|Floridoje]], ir ten praleido daug žiemų su savo naująja žmona.▼
Kitas Edisono bendradarbis buvo [[Nikola Tesla]] ({{en|Nikola Tesla}}), kuriam jis pažadėjo 50 000 JAV dolerių, tačiau jų nesumokėjo.<ref> [http://www.pbs.org/tesla/ll/ll_america.html http://www.pbs.org/]</ref> Tesla tobulino Edisono nuolatinės elektros pasiskirstymo sistemą.
 
[[1891]] m. TomasT. Edisonas užpatentavo [[kinetoskopas|kinetoskopą]]. Šis prietaisas buvo įdiegtas žaidimų salėse, žmonės galėjo pasižiūrėti trumpus [[Filmas|filmukus]]. Kinetoskopas buvo viešaipublikai parodytaspristatytas 1891 m. [[gegužės 20]] d.<ref> [http://memory.loc.gov/ammem/edhtml/edmvhist.html http://memory.loc.gov/]</ref> Šį prietaisą imta naudoti pirmosiose kino salėse, žmonės eidavo pasižiūrėti trumpametražių filmų. ▼
Taip pat Edisonui dirbo 28 jo „pionieriai“.
 
[[1892]] m. [[rugpjūčio 9]] d. Edisonas gavo patentą dvipusiam telegrafui, o [[1896]] m. balandį pagamintas Edisono gamyklose Tomo Armato ({{en|''Thomas Armat}}'') kino filmų [[projektorius]] „Vitascope“ buvo pardavinėjamas Edisono vardu ir viešai demonstruojamas [[Niujorkas|Niujorke]]. Prietaisas rodė kino filmus su garso takeliu, mechaniškai sinchronizuotu su filmu.▼
=== Srovių karas ===
▲[[Vaizdas:Edison.jpg|thumb|right|„Menlo Parko burtininkas“]]
 
Tomas Edisonas [[1895]] m. komercializavo [[Šeelitas|šeelito]] ekraną [[Rentgeno aparatas|rentgeno aparatui]]. Jis teigė, kad dėl šio išradimo susigadino regėjimą.<ref> [http://home.gwi.net/~dnb/read/edison/edison_xrays.htm http://home.gwi.net/]</ref>▼
▲Po Tomo Edisono nuolatinės elektros pasiskirstymo sistemos patento įtvirtinimo atsirado daugiau žmonių, norinčių šią sistemą patobulinti, atsirado Džordžo Vestinghauzo ({{en|George Westinghouse}}) ir Nikolos Teslos [[Kintamoji elektros srovė|kintamosios elektros]] pasiskirstymo sistema. Skirtingai negu nuolatinė srovė, kintamoji srovė galėjo būti jungiama prie labai aukštos įtampos, o [[Transformatorius|transformatorių]] pagalba [[Elektros srovė|elektros srovę]] siunčiama per ilgesnius, plonesnius bei pigesnius laidus. Taip pat kintamosios elektros srovės teikimo procesas buvo patogesnis.
 
[[1902]] m. [[Londonas|Londone]] Tomas Edisonas iš Džordžo Melio ({{en|''Georges Méliès}}''), teatro savininko, nusipirko „Kelionės į mėnulį“ (''A Trip to the Moon''') filmo kopiją, kurią visiems viešai parodė Niujorke. Dž. Melis norėjo gauti procentą nuo gauto Edisono pelno, bet verslininkas privertė Dž. Melį bankrutuoti.<ref> [http://books.google.com/books?id=Nkyr7ARHY6sC&pg=PA36&sig=tjDUDk-sLW7WviFE0_So3zYeDWs#PPA36,M1 http://books.google.com]</ref> T. Edisonas nutarė dėti atspaudus ant savo naujų filmų juostų, kad stipriau apsaugotų savo [[Autoriaus teisė|autorystės teises]]. [[1908]] m. jis įkūrė kinopatentų kompaniją „Motion Picture Patents Company“.▼
▲[[1887]] m. Jungtinėse Amerikos Valstijose jau buvo įrengta 121 Edisono nuolatinės elektros srovės elektrinė, todėl Tomas Edisonas nenorėjo leisti patentuoti kintamosios elektros srovės projekto. Taigi jis suorganizavo propagandinę kampaniją prieš savo konkurentus, šalies gyventojams buvo pateikti du argumentai – kintamoji srovė yra gerokai pavojingesnė naudojimui ir jos veikimo laikotarpis nežinomas.
 
[[1928]] m. T. Edisonas prisijungė prie Civitano klubo, jame su savo geru draugu [[Henris Fordas|Henriu Fordu]] jie buvo aktyvūs nariai.<ref> „The Civitan Story“ 34 psl.</ref>▼
▲Nepaisant Edisono mirties bausmių niekinimo, jis kintamosios elektros srovės projektą panaudojo [[elektros kėdė]]s išradimui. Edisonas žmonijai norėjo parodyti kintamosios srovės pavojų, jo tarnai viešai elektra kankino gyvūnus, rodė filmuotas medžiagas,<ref> [http://www.imdb.com/title/tt0231523/ http://www.imdb.com/]</ref> tačiau kintamosios srovės projektas vis tiek nugalėjo Edisono nuolatinę elektros srovės sistemą. „Srovių karas“ pasibaigė tik [[2007]] m. [[lapkričio 14]] d., kai visiškai buvo sustabdytos Edisono sistemos elektrinių darbas.
 
=== 1884–1929 m.Paskutinieji metai ===
[[1930]] m. T. Edisono žmona Mina vieno laikraščio interviu paskelbė, kad jos vyras yra labai sveikatingas žmogus, nes jis kėlėsi anksti, valgė tik sveiką maistą ir daug dirbo.<ref> Straipsnis iš „The American Magazine“ laikraščio.</ref>▼
▲[[Vaizdas:Ford Edison Firestone1.jpg|thumb|right|[[Henris Fordas]], Tomas Edisonas ir Harvis Faerstounas (1929 m.; Fortmaersas, [[Florida]])]]
 
T. Edisonas buvo aktyvus verslininkas iki pat mirties. Jis vadovavo geležinkelių kompanijai „Lackawanna Railroad“. Dabar Edisono geležinkelio pasiekimų išgraviruotą plokštelę galima pamatyti „Lackawanna“ laukiamajame terminale.<ref> Iš Kevino Holando knygos „Classic American Railroad Terminals“.</ref>▼
▲Po pirmosios žmonos mirties 1884 m. Edisonas gyveno viengungio gyvenimą, tačiau [[1886]] m. jis nusipirko prašmatnų namą „Glenmontą“ Vest Orindže, [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]], ir vedė antrąjį kartą. Taip pat Edisonas pasistatė [[Žiemos sodas|žiemos sodą]] [[Fortmaersas|Fortmaerse]], [[Florida|Floridoje]], ir ten praleido daug žiemų su savo naująja žmona.
 
Tomas Edisonas mirė [[1931]] m. [[spalio 18]] d. savo namuose „Glenmonte“, Vest Orindže, Naujajame Džersyje.▼
▲[[1891]] m. Tomas Edisonas užpatentavo [[kinetoskopas|kinetoskopą]]. Šis prietaisas buvo įdiegtas žaidimų salėse, žmonės galėjo pasižiūrėti trumpus [[Filmas|filmukus]]. Kinetoskopas buvo viešai parodytas 1891 m. [[gegužės 20]] d.<ref> [http://memory.loc.gov/ammem/edhtml/edmvhist.html http://memory.loc.gov/]</ref>
 
▲[[1892]] m. [[rugpjūčio 9]] d. Edisonas gavo patentą dvipusiam telegrafui, o [[1896]] m. balandį pagamintas Edisono gamyklose Tomo Armato ({{en|Thomas Armat}}) kino filmų [[projektorius]] „Vitascope“ buvo pardavinėjamas Edisono vardu ir viešai demonstruojamas [[Niujorkas|Niujorke]]. Prietaisas rodė kino filmus su garso takeliu, mechaniškai sinchronizuotu su filmu.
 
▲Tomas Edisonas [[1895]] m. komercializavo [[Šeelitas|šeelito]] ekraną [[Rentgeno aparatas|rentgeno aparatui]]. Jis teigė, kad dėl šio išradimo susigadino regėjimą.<ref> [http://home.gwi.net/~dnb/read/edison/edison_xrays.htm http://home.gwi.net/]</ref>
 
== Šeima ==
▲[[1902]] m. [[Londonas|Londone]] Tomas Edisonas iš Džordžo Melio ({{en|Georges Méliès}}), teatro savininko, nusipirko „Kelionės į mėnulį“ (''A Trip to the Moon''') filmo kopiją, kurią visiems viešai parodė Niujorke. Melis norėjo gauti procentą nuo gauto Edisono pelno, bet verslininkas privertė Melį bankrutuoti.<ref> [http://books.google.com/books?id=Nkyr7ARHY6sC&pg=PA36&sig=tjDUDk-sLW7WviFE0_So3zYeDWs#PPA36,M1 http://books.google.com]</ref> Edisonas nutarė dėti atspaudus ant savo naujų filmų juostų, kad stipriau apsaugotų savo [[Autoriaus teisė|autorystės teises]]. [[1908]] m. jis įkūrė kinopatentų kompaniją „Motion Picture Patents Company“.
▲[[1871]] m. [[gruodžio 25]] d. Edisonas susituokė su šešiolikmete Marija Stilvel ({{en|''Mary Stilwell}}''), su kuria susilaukė trijų vaikų:
 
▲* Mariona Estela Edison ({{en|''Marion Estelle Edison}}''; 1873–1965)
▲[[1928]] m. Edisonas prisijungė prie Civitano klubo, jame su savo geru draugu [[Henris Fordas|Henriu Fordu]] jie buvo aktyvūs nariai.<ref> „The Civitan Story“ 34 psl.</ref>
▲* Tomas Alva Edisonas Jaunesnysis ({{en|''Thomas Alva Edison Junior}}''; 1876–1935)
▲* Viljamas Leslis Edisonas ({{en|''William Leslie Edison}}''; 1878–1937)
 
▲[[1884]] m. [[rugpjūčio 9]] d. Marija mirė. Po dvejų metų [[1886]] m. [[vasario 24]] d. [[Akronas|Akrone]], [[Ohajas|OhajeOhajuje]], Tomas Edisonas vedė antrąjį kartą – dvidešimtmetę Mina Miler ({{en|''Mina Miller}}''). Su ja jis vėl susilaukė trijų vaikų:
=== Paskutinieji metai ===
▲[[1930]] m. Edisono žmona Mina vieno laikraščio interviu paskelbė, kad jos vyras yra labai sveikatingas žmogus, nes jis kėlėsi anksti, valgė tik sveiką maistą ir daug dirbo.<ref> Straipsnis iš „The American Magazine“ laikraščio.</ref>
 
▲* Madeleina Edison ({{en|''Madeleine Edison}}''; 1888–1979)
▲Edisonas buvo aktyvus verslininkas iki pat mirties. Jis vadovavo geležinkelių kompanijai „Lackawanna Railroad“. Dabar Edisono geležinkelio pasiekimų išgraviruotą plokštelę galima pamatyti „Lackawanna“ laukiamajame terminale.<ref> Iš Kevino Holando knygos „Classic American Railroad Terminals“.</ref>
▲* Čarlis Edisonas ({{en|''Charles Edison}}''; 1890–1969)
▲* Teodoras Mileris Edisonas ({{en|''Theodore Miller Edison}}''; 1898–1992)
 
▲Mina mirė [[1947]] m. [[rugpjūčio 24]] d.<ref> Straipsnis „Edison’s Widow Very III“ iš „New York Times“ laikraščio.</ref>
▲Tomas Edisonas mirė [[1931]] m. [[spalio 18]] d. savo namuose „Glenmonte“, Vest Orindže, Naujajame Džersyje.
 
== Religiniai įsitikinimai ==
Tomas Edisonas teigė esąs [[Deizmas|deistu]], nors daugelis jį vadino [[Ateizmas|ateistu]]. Istorikas Paulas Israelas ({{en|''Paul Israel}}'') T.Edisoną laikė [[laisvamanystė|laisvamaniu]]<ref>{{Cite Paulobook Israelio|first=Paul „Edison|last=Israel |title=Edison: A Life of Invention“Invention |publisher=Wiley |location=New York |year=1998 |isbn=978-0-471-52942-2 |url-access=registration |url=https://archive.org/details/edisonlifeofinve0000isra }}</ref>, o pats T. Edisonas save „[[The New York Times]]“ laikraščio interviu pavadino deistu, esančiu prieš smurtą. Jis sakydavo: „Kenkdami visiems kitiems gyviams, mes vis dar esame laukiniai žmonės.“ <ref> [http://books.google.com/books?id=DtjWFiDKsJ0C&pg=PA37&dq=%22Still+savages%22+edison&ei=KiHMSLJSiNzKBIiglYsJ&sig=ACfU3U2IXFOuvGUriygDwhEkgvqyaefwEg http://books.google.com]</ref>
 
== PagerbimasAtminimo įamžinimas ==
Tomo Edisono garbei yra pavadinti įvairūs pastatai, muziejai, kompanijos bei apdovanojimai, pavyzdžiui, Tomo Edisono valstybinė kolegija Fortmaerse, Floridoje, 3 Edisono tiltai, „Detroit Edison“, „Consolidated Edison“, „Edison International“ kompanijos bei Edisono medalio apdovanojimas. Taip pat Edisonas pats buvo gavęs Matteucci fizikų apdovanojimą (1887 m.), jam buvo priskirta 35 vieta Maiklo Harto knygos „100 įtakingiausių asmenų istorijoje“ vieta (1978 m.), taip pat jis gavo pirmą vietą „[[Life]]“ žurnalo apklausoje „100 svarbiausių tūkstantmečio asmenų“ (1997 m.) bei 15 vietą „Didžiųjų amerikiečių“ seriale (2005 m.). Vasario 11 d., Edisono gimimo diena, yra JAV išradėjų diena nuo 1983 m.
 
== Literatūra ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Thomas_Edison"