Nergalas: Skirtumas tarp puslapio versijų

21 pridėtas baitas ,  prieš 4 mėnesius
S
nėra keitimo aprašymo
S
S
 
'''Nergalas''' ({{sux|𒀭𒄊𒀕𒃲|GÌR-UNUG-GAL}}, {{akk|Nergal}}) – [[Mesopotamijos mitologija|šumerų–akadų mitologijos]] požemių karalystės valdovas, deivės [[Ereškigalė]]s sutuoktinis. Garbintas [[Kuta|Kutos]] ir [[Apiakas|Apiako]] miestuose.
 
Pasak šumerų tradicijos, Nergalas – [[Enlilis|Enlilio]] ir [[Ninlilė]]s sūnus, pasak akadų – Enlilio ir deivės-motinos Belejet-ili. Šumerų mitologijoje stovėjo greta dievo-gydytojo [[Ninazu]]. Vadintas Meslamtea („išeiviu iš Meslamo šventyklos“ – tai pagrindinė Nergalo šventykla Kutoje), Lugalgira, galbūt [[Gugalana]], Lugalapiaku, „Kutos karaliumi“. Be Ereškigalės, Nergalo žmonomis laikytos Las (arba Lasu – „be išeities“, požemių įsikūnijimas) ir Mamitu. Kaip viršžeminis dievas Nergalas sietas su deginančia saulės kaitra (bet niekad su pačia saule-[[Utu]]). Kaip ir Eras[[Era (mitologija)|Era]], Nergalas neša žmonėms ir galvijams marą bei karštinę. Kaip ir brolis [[Ninurta]], laikytas šalies gynėju ir priešų trempėju.
 
Akade buvo žinomas mitas apie Nergalą ir Ereškigalę. Pasakojama, kad Nergalas už tai, kad nepagerbė puoton atėjusio Ereškigalės pasiuntinio [[Namtaras|Namtaro]], buvo iškviestas įsirūstinusios pragaro valdovės. [[Ea]] pataręs Nergalui pasiimti stebuklingų fetišų – jais Nergalas nurimdęs Ereškigalės rūstį ir tapęs požemių valdovu. Kita mito atmaina pasakoja, kad praleidęs 7 naktis su Ereškigale, Nergalas pabėgo iš požemio, bet dievų buvo privestas grįžti, nes Ereškigalė ėmusi grasinti paleisianti mirusiuosius. Vėliau po [[Anu]] nurodymo Nergalas per amžius likęs požemiuose. Nergalas, patekęs į požemius, vadinamas EroEros vardu, o grįžęs į dangų – Nergalo (yra tarsi paties įkaitas).
Rastame Senosios Babilono karalystės įraše Nergalas vaizduojamas su gyvatišku kalaviju ir vėzdu, dviem liūto galvomis, stovįs ant kalno pamynęs nugalėtą priešą.<ref>{{MITe|В. К. Афанасьева|Нергал}}</ref>