Konstantinas I: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 193 pridėti baitai ,  prieš 3 mėnesius
 
Konstantinas I ne tik nustojo persekiojęs krikščionis, bet faktiškai pavertė krikščionybę valstybine religija. Tai nepatiko Licinijui, kuris nebuvo toks atviras krikščionybei ir Bažnyčioje įžvelgė Konstantino remėją. Konfliktas tarp dviejų imperatorių baigėsi pilietiniu karu [[324]] m. Konstantinas, padedamas frankų nugalėjo didesnę Licinijaus armiją, kurią rėmė gotai, Andrianapolio mūšyje. Licinijus persikėlė per Bosforą ir paskyrė Martinianą Vakarų augustu. Konstantinas taip pat laimėjo Helesponto mūšį liepą ir Chrysopolio mūšį [[rugsėjo 18]] d.<ref>Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 42–43.</ref> Licinijus ir Martinianas pasidavė Nikomedijoje, kai buvo pažadėta, kad jie nebus nužudyti. Konstantinas tapo visos Romos imperijos valdovu. Licinijus buvo pasiųstas į Tesalonikus, o Martinianas į Kapadokiją, bet 325 m. Konstantinas apkaltino Licinijų rengiant sąmokslą ir abu pakorė. Licinijaus sūnus buvo nužudytas [[326]] m.<ref>Scarre, ''Chronicle of the Roman Emperors'', 215.</ref>
[[File:Raphael Baptism Constantine.jpg|200px|thumb|''[[Konstantino krikštas]]'' kaip jį įsivaizdavo [[Rafaelis|Rafaelio]] mokiniai.]]
[[326]] m. tarp [[gegužės 15]] ir [[birželio 17]] d. Konstantinas suėmė ir nunuodijo savo vyriausiąjį sūnų Krispą.<ref name="GUTH">Guthrie, 325–27.</ref> Liepą jis nužudė savo antrąją žmoną Faustą, Krispo pamotę, perkaitinant pirtį.<ref name="GUTH"/> Jų vardai buvo ištrimti iš oficialių dokumentų ir monumentų. Šaltiniai, bandantys paaiškinti šiuos įvykius yra nepatikimi. Vėliau atsirado mitas, teigiantys, kad Krispas ir Fausta buvo meilužiai.<ref name="GUTH"/>
 
[[328]] m. buvo baigtas tiltas per Dunojų. Konstantinas ketino juo pasinaudoti vėl užimant Dakiją, apleistą Aureliano laikais. [[332]] m. žiemą jis vėl kovojo su sarmatais ir gotais. Dėl prasto oro ir bado mirė apie 100 tūkst. gotų, kol jie pasidavė. [[334]] m. sarmatų liaudis nuvertė savo vadus. Konstantinas juos nugalėjo ir išplėtė savo valdžią į jų žemes. Dalis sarmatų buvo apgyvendinti kaip valstiečiai Ilyrijoje, kiti buvo priimti į armiją. [[336]] m. Konstantinas pasivadino ''Dacicus maximus''.<ref>Odahl, 261.</ref>
 
Konstantinas I smarkiai susirgo po Vėlykų pasninko [[337]] m.<ref>Eusebius, ''Vita Constantini'' 4.61; Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 259.</ref> Jis apsikrikštijo ir mirė užmiesčio viloje, vadinamoje Achyronu, tų metų [[gegužės 22]] d.<ref>Eusebius, ''Vita Constantini'' 4.64; Fowden, "Last Days of Constantine," 147; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 82.</ref> Po mirties jo garbei [[Bizantija|Bizantijos]] sostinė Bizantijus buvo pavadinta [[Konstantinopolis|Konstantinopoliu]].
3 586

pakeitimai