Centurionas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Skirtingai nuo vadovaujančių karininkų, kurie turėjo būti [[Raiteliai (luomas)|raitelių]] arba senatorių kilmės, centurionai visada buvo skiriami iš karių tarpo.<ref name="vle">{{VLE|2|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/centurionas-59780 Centurionas]}}</ref> Taip teoriškai bet kuris Romos pilietis galėjo tapti centurionu. Pradinėje legionų kūrimosi fazėje centurionus rinkdavo patys kariai, vėliau skyrė [[legatas|legatai]], legiono vadai. [[Romos imperija|Imperijos laikotarpiu]] skyrimą turėjo patvirtinti imperatorius. Centurionai sudarė [[Romos kariuomenė]]s branduolį ir turėjo didelę reikšmę palaikant tvarką ir discipliną. Skirtingai nuo kitų karių, centurionai po tarnybos laikotarpio nebuvo atleidžiami, o pasilikdavo armijoje iki savo mirties.

Centurionas buvo atsakingas už savo legionierių apginklavimą ir apmokymą. Jis turėjo teisę savo žmones bausti ir skatinti. Bausmėms naudota vynmedžio lazda ''[[vitis (lazda)|vitis]]'', kurią centurionai nešiodavosi su savimi kaip rango ženklą. Nuo paprastų karių centurionas skyrėsi ir savo ginkluote bei uniforma – turėjo [[Antblauzdis|antblauzdžius]] ir kairėje pusėje nešiojamą [[gladijus|gladijų]]. Jo atlygis buvo mažiausiai keturis kartusgerokai didesnis už paprastų karių.<ref>Earl S. Johnson, Jr., "Centurion," ''The New Interpreter's Dictionary of the Bible, Vol. 1; Nashville: Abingdon Press, 2006,'' p. 580. {{ISBN|9780687054275}}</ref>