Nansi: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
papild., redag.
Pakajus (aptarimas | indėlis)
redag.
Eilutė 28:
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:Bonsecours Nancy.JPG|thumb|left|250px|[[Nansi Notre Dame de Bonsecours bažnyčia|Notre Dame de Bonsecours bažnyčia]] su [[ATR|Lietuvos-LenkijosLietuvos–Lenkijos]] herbu]]
[[Vaizdas:La Place Stanislas - nancy.jpg|thumb|left|250px|[[Stanislovo aikštė (Nansi)|Viena iš miesto aikščių pavadinta ''Stanislovo'' vardu]].
(tai buvusi ''Karaliaus aikštė'', kuri įrengtaĮrengta [[Stanislovas Leščinskis|St.Stanislovo Leščinskio]] lėšomis, joje [[1831]] m. joje fundatoriui iškilo paminklas). <ref>''Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.).'' – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004.; 147 p.</ref>]]
Nansi žinomas nuo X amžiaus. Nuo [[XIII a.]] iki [[1766]] m. čia buvo [[Lotaringija|Lotaringijos]] hercogų rezidencija, vėliau įėjo [[Prancūzija|Prancūzijos]] sudėtin. Miestas glaudžiai susijęs su [[ATR|Lietuvos–Lenkijos valstybės]] valdovu [[Stanislovas Leščinskis|Stanislovu Leščinskiu]]. [[Versalis|Versalyje]] išleidęs savo dukterį už Prancūzijos karaliaus [[Liudvikas XV|Liudviko XV]], jam pačiam [[1735]] m. buvo suteikti Lotaringijos ir [[Baro kunigaikštystė|Baro]] hercogų titulai; Leščinskis su žmona [[Katerina Opalinska]] apsigyveno Nansi. Jis čia įkūrė Stanislovo akademiją.
 
Nansi mieste stovi [[Nansi Notre Dame de Bonsecours bažnyčia]], [[XVIII a.]] statyta mūsų krašto valdovo. Tai turėjo būti ir Leščinskių šeimos laidojimo [[koplyčia]], kadangi jis, būdamas svetimšaliu, negalėjo ilsėtis šalia Lotaringijos valdovų. Ant šios bažnyčios fasado yra ir [[ATR]] herbas. Antkapius, dar Leščinskiams gyviems esant, sukūrė [[Nikola Sebastajanas]] ir [[Klodas-Luji Vasė]]. Karalienė Katerina pavaizduota atsiklaupusi prie angelo, kuris ragina sugrįžti į dangų. Karalių Stanislovą apverkia Gailestingumas ir Lotaringija.
 
Prie Leščinskių kapų lankėsi į Prancūziją pasitraukę [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] dalyviai lenkai ir lietuviai. Jų ir šalyje studijavusių tautiečių pastangomis abiejų karalių palaikai buvo laivu išplukdyti į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]]. [[Rusijos caras]] nutarė atkeršyti nepaklusniam valdovui ir neleido karstų gabenti į [[Krokuva|Krokuvą]], jie buvo palaidoti [[Šv.Kotrynos bažnyčia Sankt Peterburge|Šv. Kotrynos bažnyčioje]]. Tik [[1922]] m., sutinkamai su pasirašyta [[Rygos sutartis|Rygos sutartimi]], Lečinskių palaikai buvo palaidoti tėvynėje.<ref> [http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/45870 Benjaminas Mašalaitis:. ''Lietuvos valdovų nekropoliai užsienyje'']</ref>
 
==Sportas==