Konstantinas I: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 414 baitų pašalinta ,  prieš 3 mėnesius
[[Vaizdas:ConstantineEmpire.jpg|thumb|left|250px|Romos imperija valdant Konstantinui I]]
[[Vaizdas:Bust of Constantine I from York YORYM 1998 23.jpg|thumb|200px|right|Konstantino biustas, rastas Jorke.]]
Flavijus Valerijus Konstantinas gimė Naise ([[Nišas]], Serbija) [[vasario 27]] d.<ref name=Barnes>{{cite book |last=Barnes, ''Constantine|first=Timothy andD. Eusebius'',|author-link=Timothy 3,Barnes 39–42;|title=Constantine Elliott,and ''ChristianityEusebius|url= ofhttps://books.google.com/books?id=LGDjJK-JeSwC Constantine'',|year=1981 17;|publisher=Harvard Odahl,University 15;Press Pohlsander|location=Cambridge, "ConstantineMA I";|isbn=978-0-674-16531-1 Southern,|ref 169,= 341.harv }}</ref> apie [[272]] m.<ref name=elliot>BarnesElliott, ''ConstantineT. andG. Eusebius'',The 3;Christianity Barnes,of ''New Empire'', 39–42; Elliott, "Constantine's Conversion," 425–6; Elliott, "Eusebian Frauds," 163; Elliott,the Great''Christianity. of Constantine''Scranton, 17;PA: Jones, 13–14; Lenski, "ReignUniversity of Constantine"Scranton (CC)Press, 1996. {{ISBN|0-940866-59;-5}}</ref><ref name=odh>Odahl, 16;Charles Pohlsander,Matson. ''Emperor Constantine and the Christian Empire'',. 14;New RodgersYork: Routledge, 238;2004. Wright,Hardcover 495,{{ISBN|0-415-17485-6}} 507.Paperback {{ISBN|0-415-38655-1}}</ref> Jo tėvasapie [[Konstancijus I Chloras272]] buvom.<ref [[Ilyrai|ilyras]],name=Barnes/><ref name=new>{{cite book|last1doi=Odahl|first1=Charles M10.4159/harvard.9780674280670|title=ConstantineThe andNew theEmpire Christianof empireDiocletian and Constantine|dateyear=20011982|publisherlast1=RoutledgeBarnes|locationfirst1=LondonTimothy D.|isbns2cid=978-0-415-17485-5162343436|pagesisbn=40–419780674280670}}</ref><ref name=elliot/><ref name=rein>{{cite book|urldoi=https:/10.1017/booksCHOL9780521301992.google005|chapter=The Reign of Constantine, a.com/books?idd. 306–337|title=770uCgAAQBAJ&pgThe Cambridge Ancient History|pages=PA40&q90–109|year=constantine%20illyrian2005|last1=Cameron|first1=Averil|isbn=9781139053921}}</ref><ref name=odh/><ref name=pols/> Jo tėvas [[Konstancijus I Chloras]] buvo [[Ilyrai|ilyras]],<ref name=odh/><ref>{{cite book |last1= Gabucci |first1=Ada |title= Ancient Rome : art, architecture and history |date= 2002 |publisher= J. Paul Getty Museum |location= Los Angeles, CA |isbn=978-0-89236-656-9 |page=141 |url= https://books.google.com/books?id=V2MnHg3ZjgoC&pg=PA141&q=constantius%20chlorus%20illyrian}}</ref> kilęs iš Dardanijos provincijos.<ref name="CTCR">Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59–60; Odahl, 16–17./><ref name=rein/><ref name=odh/> Konstantinas tikriausiai mažai laiko praleisdavo su tėvu, kuris buvo [[Aurelianas|Aureliano]] asmens sargybinis. [[Diokletianas]] suteikė jam Dalmatijos gubernatoriaus postą [[284]] ar [[285]] m. Jo motina buvo žemos kilmės graikė Elena iš Elenopolio [[Bitinija|Bitinijoje]].<ref>Drijvers, J.W. ''Helena Augusta: The Mother of Constantine the Great and the Legend of Her finding the True Cross'' (Leiden, 1991) 9, 15–17.</ref> Nežinomas jos statusas: ji buvo Konstancijaus žmona ar sugulovė.<ref> name=Barnes,/><ref ''Constantinename=new/><ref andname=elliot/><ref Eusebius'',name=rein/><ref 3;name=odh/><ref Barnesname=pols>Pohlsander, ''NewHans. Empire'',The 39–40; Elliott, ''Christianity ofEmperor Constantine'',. 17;London Lenski,& "ReignNew ofYork: Constantine" (CC)Routledge, 59,2004a. 83;Hardcover Odahl,{{ISBN|0-415-31937-4}} 16;Paperback Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 14.{{ISBN|0-415-31938-2}}</ref>
 
[[285]] m. Diokletianas paskyrė [[Maksimianas|Maksimianą]] koimperatoriumi. [[288]] m. šis paskyrė Konstancijų pretorių prefektu Galijoje. Jis paliko Eleną ir vedė Maksimiano podukrą Teodorą 288 ar 289 m.<ref name="marriage">Barnes,/><ref ''Constantinename=elliot/><ref andname=rein/><ref Eusebius'',name=odh/><ref 3; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 20; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59–60; Odahl, 47, 299; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 14.<name=pols/ref> Diokletianas įkūrė Tetrarchijos sistemą, kai paskyrė Konstancijų ir [[Galerijus|Galerijų]] jaunesniaisiais imperatoriais (cezariais). [[Kovo 1]] d. Konstancijus buvo išsiųstas į Galiją numalšinti Karausijaus ir Elekto sukilimo.<ref> name=Barnes,/><ref ''Constantinename=elliot/><ref andname=odh/><ref Eusebius'', 3, 8; Corcoran, "Before Constantine" (CC), 40–41; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 20; Odahl, 46–47; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 8–9, 14; Treadgold, 17.<name=pols/ref> Konstantinas apsigyveno Diokletiano rūmuose kaip numatomas tėvo įpėdinis.<ref name=Barnes/>Barnes,<ref ''Constantinename=rein/><ref and Eusebius'', 3; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59–60; Odahl, 56–7.<name=odh/ref>
 
Diokletiano pavedimu Konstantinas kovėsi su barbarais prie Dunojaus [[296]] m., su persais Sirijoje [[297]] m. Vadovaujant Galerijui kariavo Mesopotamijoje [[298]]–[[299]] m.<ref name=elliot/>Constantine,<ref ''Orationame=rein/><ref ad Sanctorum Coetum'', 16.2; Elliott, ''Christianity of Constantine''., 29–30; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 60; Odahl, 72–73.<name=odh/ref> Jis tapo aukščiausio rango tribūnu [[305]] m. pabaigoje.<ref>Elliott, ''Christianity of Constantine'', 29; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 61; Odahl, 72–74, 306; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 15. Contra: J. Moreau, ''Lactance: "De la mort des persécuteurs"'', ''Sources Chrétiennes'' 39 (1954): 313; name=Barnes,/><ref ''Constantinename=elliot/><ref andname=rein/><ref Eusebius'', 297.<name=odh/><ref name=pols/>
 
[[303]] m. pavasarį grįžęs į Nikomediją Konstantinas pamatė, kad Diokletianas pradėjo didžiausią krikščionių persekiojimą Romos imperijos istorijoje.<ref name=elliot/>Constantine,<ref ''Oratio ad Sanctorum Coetum'' 25; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 30; Odahl, 73.<name=odh/ref> [[Vasario 23]] d. Diokletianas liepė sugriauti Nikomedijos bažnyčią, sudeginti raštus ir paimti iždą. Po to buvo siaubiamos kitos bažnyčios, krikščionys buvo šalinami iš pareigybių, o kunigai buvo įkalinami. Nėra įrodymų, kad Konstantinas prisidėjo prie persekiojimų,<ref>MacMullen, ''Constantine'', 24–25.</ref> tačiau jis taip pat aktyviai negynė krikščionių.<ref>Drake, "The Impact of Constantine on Christianity" (CC), 126; Elliott, "Constantine's Conversion," 425–26.</ref>
 
305 m. [[gegužės 1]] d. Diokletianas ir Maksimianas atsistatydino.<ref name=Barnes/>Barnes,<ref ''Constantinename=rein/><ref andname=odh/><ref Eusebius'', 25–27; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 60; Odahl, 69–72; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 15; Potter, 341–342.<name=pols/ref> Konstancijus ir Galerijus tapo augustais, bet jų cezariais tapo [[Severas]] ir [[Maksiminas Daja]]. Maksencijus ir Konstantinas buvo ignoruoti.<ref name=rein/>Lenski,<ref "Reignname=odh/><ref of Constantine" (CC), 60–61; Odahl, 72–74; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 15.<name=pols/ref> Jo gyvybei Galerijaus rūmuose iškilo pavojus, bet tėvas paprašė atsiųsti sūnų į Britaniją padėti kariauti. Gavęs leidimą Konstantinas greitai išvyko iš rūmų ir sutiko tėvą [[Pajūrio Bulonė|Bononijoje]] prieš prasidedant vasarai.<ref> name=Barnes,/><ref ''Constantinename=elliot/><ref andname=rein/><ref Eusebius'',name=odh/><ref 27; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 39–40; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 61; Odahl, 77; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 15–16; Potter, 344–45; Southern, 169–70, 341.<name=pols/ref> Konstancijaus I Chloras mirė [[Jorkas|Eborake]] [[306]] m. [[liepos 25]] d. po metus trūkusios kampanijos prieš [[piktai|piktus]] Britanijoje. Alemanų karalius Chrokas paskelbė Konstantiną augustu. Galija ir Britanija pripažino jo valdžią,<ref name="N35"Barnes/>Barnes,<ref ''Constantinename=rein/><ref and Eusebius'', 27–28; Jones, 59; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 61–62; Odahl, 78–79.<name=odh/ref> o Ispanija, Konstancijaus valdyta tik metus, nepripažino. Konstantinas pranešė Galerijui, kad priėmė augusto titulą. Jis teigė, kad armija jį privertė. Galerijus supyko, bet jo patarėjai įtikino jį priimti kompromisą, kad būtų išvengta pilietinio karo. Konstantinui buvo suteiktas cezario titulas, o augusto - Severui. Konstantinas su tuo sutiko, nes tai suteikė jo valdžiai teisėtumo.
[[Vaizdas:Constantinus.JPG|thumb|200px|right|Konstantino portretas ant monetos.]]
Konstantinas iš pradžių tęsė tėvo darbus Britanijoje, bet 306–307 m. žiemą [[frankai]] įsiveržė į Galiją.<ref>MacMullen, ''Constantine'', 39; Odahl, 81–82.<name=odh/ref> Jis nugalėjo barbarus ir apsistojo [[Tryras|Treveroro Augustoje]]. Jis sustiprino miesto sienas, pradėjo greta statyti rūmus.
 
[[306]] m. [[spalio 28]] d. Maksencijus, pavydėdamas Konstantinui, pasiskelbė imperatoriumi. Galerijus jo nepripažino, bet nenuvertė. Severas buvo pasiųstas sutramdyti Maksencijų, bet jo armija, kuriai anksčiau vadovavo Maksimianas, perėjo į priešo pusę ir įkalino Severą. 307 m. pabaigoje Maksimianas grįžo į politiką, nuvyko į Galiją pas Konstantiną, pasiūlė vesti dukrą Faustą ir augusto titulą. Mainais Konstantinas turėjo paremti Maksencijaus sukilimą. Konstantinas vedė Faustą ir politiškai pripažino Maksencijų, bet jis nesiuntė karių į Italiją. Jis kovėsu su piktais ([[307]] m.), brukterais (308 m.), frankais (310 m.), o taikos metu rėmė ekonomiką ir menus.
 
[[308]] m. [[lapkričio 11]] d. Galerijus Karnunte sušaukė tarybą, kurią sudarė Diokletianas, Galerijus ir Maksimianas. Konstantinas buvo nužemintas iki cezario, Maksimianas atsistatydino, Licinijus tapo Vakarų augustu. Konstantinas neatsisakė augusto titulo, o Maksiminas Daja pyko, kad Licinijus buvo paaukštintas vietoj jo. Galerijus nusileido ir abu pradėjo vadinti augustais [[310]] m.<ref> name=Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 33; Jones, 61.</ref>
 
310 m. Konstantinas pasiuntė Maksimianą į Pietų Galiją, o pats kariavo su frankais. Jis paskelbė, kad Konstantinas miręs ir bandė užimti sostą, bet armija liko ištikima Konstantinui. Pagautas Maksimianas pasikorė liepos mėn.<ref name="yuhknp">Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 34–35; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 43; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 65–66; Odahl, 93; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 17; Potter, 352.</ref> [[Liepos 25]] d. nežinomas oratorius atskleidė Konstantino giminystės ryšį su gerbiamu imperatoriumi [[Klaudijus Gotikas|Klaudijumi II]]. Buvo pabrėžta, kad Konstantino valdymas remiasi prigimtine teise, o ne kitų imperatorių pripažinimu.
 
310 m. Konstantinas pasiuntė Maksimianą į Pietų Galiją, o pats kariavo su frankais. Jis paskelbė, kad Konstantinas miręs ir bandė užimti sostą, bet armija liko ištikima Konstantinui. Pagautas Maksimianas pasikorė liepos mėn.<ref name="yuhknp"Barnes/>Barnes,<ref ''Constantinename=elliot/><ref andname=rein/><ref Eusebius'',name=odh/><ref 34–35; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 43; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 65–66; Odahl, 93; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 17; Potter, 352.<name=pols/ref> [[Liepos 25]] d. nežinomas oratorius atskleidė Konstantino giminystės ryšį su gerbiamu imperatoriumi [[Klaudijus Gotikas|Klaudijumi II]]. Buvo pabrėžta, kad Konstantino valdymas remiasi prigimtine teise, o ne kitų imperatorių pripažinimu.
310 m. viduryje Galerijus susirgo, paskelbė ediktą, toleruojantį krikščionybę,<ref>Lactantius, ''De Mortibus Persecutorum'' 34; Eusebius, ''Historia Ecclesiastica'' 8.17; Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 304; Jones, 66.</ref> ir mirė. Maksiminas užėmė Mažąją Aziją, o Maksencijus ruošėsi karui su Konstantinu.<ref>Odahl, 96.</ref> Dėl didelių mokesčių ir suprastėjusios prekybos kilo riaušės Romoje ir Kartaginoje.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 37; Curran, 66; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 68; MacMullen, ''Constantine'', 62.</ref> Domicijus Aleksandras Afrikoje pasiskelbė imperatoriumi,<ref name="leohak">Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 37.</ref> bet buvo nužudytas. 311 m. Maksencijus paskelbė karą Konstantinui,<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 40; Curran, 66.</ref> kuris sudarė sąjungą su Licinijumi ir pasiūlė seserį Konstanciją į žmonas. Maksiminas sudarė sąjungą su Maksencijumi. 312 m. pavasarį Konstantinas su 40 tūkst. karių<ref>''Panegyrici Latini'' 12(9)5.1–3; Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 41; MacMullen, ''Constantine'', 71; Odahl, 101.</ref> perėjo Alpes ir prie [[Turinas|Taurinoro Augustos]] susidūrė su Maksencijaus kavalerija. Konstantinas laimėjo mūšį<ref>''Panegyrici Latini'' 12(9)5–6; 4(10)21–24; Jones, 70–71; MacMullen, ''Constantine'', 71; Odahl, 102, 317–18.</ref> ir dauguma Šiaurės Italijos miestų perėjo į jo pusę po trumpos kovos. Maksencijus pasitiko Konstantiną prie Romos su dvigubai didesne armija. Prieš mūšį Konstantinas nusprendė armijos simboliu pasirinkti graikiškas raides [[Chi (raidė)|Χ]] ir [[Ro (raidė)|Ρ]], pirmas dvi Kristaus (ΧΡΙΣΤΟΣ) raides, kurios sudarė simbolį ☧<ref>Lactantius, ''De Mortibus Persecutorum'' 44.4–6, tr. J.L. Creed, ''Lactantius: De Mortibus Persecutorum'' (Oxford: Oxford University Press, 1984), qtd. in Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 71.</ref> . Konstantinas greitai laimėjo Milvijo tilto mūšį<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 43; Curran, 68.</ref> , o Maksencijus nuskendo bėgdamas.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 43; Curran, 68; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 70; MacMullen, ''Constantine'', 78; Odahl, 108.</ref>
 
310 m. viduryje Galerijus susirgo, paskelbė ediktą, toleruojantį krikščionybę,<ref>Lactantius, ''De Mortibus Persecutorum'' 34; Eusebius, ''Historia Ecclesiastica'' 8.17; name=Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 304; Jones, 66.</ref> ir mirė. Maksiminas užėmė Mažąją Aziją, o Maksencijus ruošėsi karui su Konstantinu.<ref>Odahl, 96.<name=odh/ref> Dėl didelių mokesčių ir suprastėjusios prekybos kilo riaušės Romoje ir Kartaginoje.<ref name=Barnes/>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 37;<ref name=Curran,/><ref 66; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 68; MacMullen, ''Constantine'', 62.<name=rein/ref> Domicijus Aleksandras Afrikoje pasiskelbė imperatoriumi,<ref name="leohak">Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 37.</ref> bet buvo nužudytas. 311 m. Maksencijus paskelbė karą Konstantinui,<ref> name=Barnes/><ref name=Curran>Curran, John. ''ConstantinePagan City and EusebiusChristian Capital'',. 40;Oxford: CurranClarendon Press, 662000. Hardcover {{ISBN|0-19-815278-7}} Paperback {{ISBN|0-19-925420-6}}</ref> kuris sudarė sąjungą su Licinijumi ir pasiūlė seserį Konstanciją į žmonas. Maksiminas sudarė sąjungą su Maksencijumi. 312 m. pavasarį Konstantinas su 40 tūkst. karių<ref>''Panegyrici Latini'' 12(9)5.1–3; name=Barnes,/><ref ''Constantine and Eusebius'', 41; MacMullen, ''Constantine'', 71; Odahl, 101.<name=odh/ref> perėjo Alpes ir prie [[Turinas|Taurinoro Augustos]] susidūrė su Maksencijaus kavalerija. Konstantinas laimėjo mūšį<ref>''Panegyrici Latini'' 12(9)5–6; 4(10)21–24; Jones, 70–71; MacMullen, ''Constantine'', 71; Odahl, 102, 317–18.<name=odh/ref> ir dauguma Šiaurės Italijos miestų perėjo į jo pusę po trumpos kovos. Maksencijus pasitiko Konstantiną prie Romos su dvigubai didesne armija. Prieš mūšį Konstantinas nusprendė armijos simboliu pasirinkti graikiškas raides [[Chi (raidė)|Χ]] ir [[Ro (raidė)|Ρ]], pirmas dvi Kristaus (ΧΡΙΣΤΟΣ) raides, kurios sudarė simbolį ☧<ref>Lactantius, ''De Mortibus Persecutorum'' 44.4–6, tr. J.L. Creed, ''Lactantius: De Mortibus Persecutorum'' (Oxford: Oxford University Press, 1984), qtd. in Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 71.<name=rein/ref> . Konstantinas greitai laimėjo Milvijo tilto mūšį <ref name=Barnes/>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 43;<ref name=Curran, 68.</ref> , o Maksencijus nuskendo bėgdamas.<ref name=Barnes/>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 43;<ref name=Curran,/><ref 68;name=rein/><ref Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 70; MacMullen, ''Constantine'', 78; Odahl, 108.<name=odh/ref>
[[312]] m. [[spalio 29]] d. Konstantinas įžengė į Romą.<ref>MacMullen, ''Constantine'', 81; Odahl, 108.</ref> Maksencijaus kūnas buvo išgriebtas iš Tibro, jo galva buvo nukirsta ir nešiojama gatvėse, kad visi matytų.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 44; Curran, 72; Jones, 72; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 70; MacMullen, ''Constantine'', 78; Odahl, 108.</ref> Po to galva buvo nusiųsta į Kartaginą ir miestas pasidavė Konstantinui.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 44–45.</ref> Jis neaukojo Jupiteriui, bet pažadėjo Senatui grąžinti privilegijas ir nekeršijo Maksencijaus remėjams. Pats Maksencijus buvo paskelbtas tironu, o jo įsakymai negaliojančiais. Jo pastatyti pastatai buvo dedikuoti Konstantinui arba senieji buvo pertvarkyti (pvz.: [[Circus Maximus]]), kad būtų didesni už Maksencijaus. Konstatinas išformavo [[Pretorionai|pretorių sargybą]].
 
[[312]] m. [[spalio 29]] d. Konstantinas įžengė į Romą.<ref>MacMullen, ''Constantine'', 81; Odahl, 108.<name=odh/ref> Maksencijaus kūnas buvo išgriebtas iš Tibro, jo galva buvo nukirsta ir nešiojama gatvėse, kad visi matytų.<ref name=Barnes/>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 44;<ref name=Curran,/><ref 72;name=rein/><ref Jones, 72; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 70; MacMullen, ''Constantine'', 78; Odahl, 108.<name=odh/ref> Po to galva buvo nusiųsta į Kartaginą ir miestas pasidavė Konstantinui.<ref> name=Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 44–45.</ref> Jis neaukojo Jupiteriui, bet pažadėjo Senatui grąžinti privilegijas ir nekeršijo Maksencijaus remėjams. Pats Maksencijus buvo paskelbtas tironu, o jo įsakymai negaliojančiais. Jo pastatyti pastatai buvo dedikuoti Konstantinui arba senieji buvo pertvarkyti (pvz.: [[Circus Maximus]]), kad būtų didesni už Maksencijaus. Konstatinas išformavo [[Pretorionai|pretorių sargybą]].
 
Licinijus ir Konstantinas I pasidalijo Romos imperiją: Licinijus [[312]] m. tapo [[Rytų Romos imperija|Rytų Romos imperijos]], Konstantinas I – [[Vakarų Romos imperija|Vakarų Romos imperijos]] valdovu.
 
[[313]] m. Licinijus ir Konstantinas I susitiko ir paskelbė [[Milano ediktas|Milano ediktą]], kuriuo oficialiai uždraudė persekioti krikščionis,<ref>Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 25.<name=pols/ref> jiems suteikė tokias pat teises kaip ir senosioms religijoms, įvedė rytietiškus imperatoriaus garbinimo papročius, piliečių profesijas padarė paveldimas. Susitikimas nutrūko, nes Maksiminas įsiveržė į Licinijaus teritoriją. Licinijus nugalėjo ir netrukus Maksiminas mirė Tarse. Abu likę imperatoriai greitai susipyko ir 314 ar 316 m. Cibalių mūšyje Konstantinas nugalėjo Licinijų. Po Mardijos mūšio 317 m. Konstantino sūnūs Krispas ir Konstantinas II bei Licinijaus sūnus Licinianas tapo cezariais.<ref>Pohlsander, ''Emperor Constantine'', op. 38–39.<name=pols/ref> Konstatinas gavo Panoniją ir apsistojęs [[Sirmijus|Sirmijuje]] kariavo su [[gotai]]s ir [[sarmatai]]s [[322]]-[[323]] m.
 
Konstantinas I ne tik nustojo persekiojęs krikščionis, bet faktiškai pavertė krikščionybę valstybine religija. Įvairiems teologiniams nesutarimams išspręsti, jo iniciatyva buvo sušauktas [[I Nikėjos susirinkimas|pirmasis Nikėjos susirinkimas]]. [[324]] m. nugalėjęs Licinijų tapo visos Romos imperijos valdovu.
 
Konstantinas I smarkiai susirgo po Vėlykų pasninko [[337]] m.<ref>Eusebius, ''Vita Constantini'' 4.61; name=Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 259.</ref> Jis apsikrikštijo ir mirė užmiesčio viloje, vadinamoje Achyronu, tų metų [[gegužės 22]] d.<ref>Eusebius, ''Vita Constantini'' 4.64; Fowden, "Last Days of Constantine," 147; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 82.<name=rein/ref> Po mirties jo garbei [[Bizantija|Bizantijos]] sostinė Bizantijus buvo pavadinta [[Konstantinopolis|Konstantinopoliu]].
 
== Išnašos ==
3 586

pakeitimai