Jonas Semaška: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
+JMJ+ (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
S Atmestas Itzhak Rosenberg pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 31:
 
== Biografija ==
[[1930]] m. baigė [[Kauno karo mokykla|Kauno karo mokyklą]]. Tarnavo [[Tarpukario Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenėje]]. [[1937]] m. tapo [[kapitonas|kapitonu]]. [[1940]] m. sovietams okupavus Lietuvą ir pradėjus likviduoti Lietuvos kariuomenę buvo [[29-asis teritorinis šaulių korpusas|29-ojo teritorinio šaulių korpuso]] 179-osios šaulių divizijos 234 pulko kuopos vadas. Nuo [[1941]] m. gegužės, vengdamas suėmimo, slapstėsi. Nuo 1941 m. rugpjūčio tarnavo lietuvių savisaugos dalinio 4-ajame batalione. Nuo 1942 m. [[spalio 25]] d. 7-ojo bataliono vadas. [[Vermachtas|Vermachto]] armijų grupės "B" (Heeresgruppe B) sudėtyje [[1943]] m. sausio 13–27 d. dalyvavo [[Ostrogožskas|Ostrogožsko]] miesto gynybiniame mūšyje. 7-ajam batalionui su negausiais vengrų bei vokiečių dalinių, gynusių miestą, likučiais, pavyko prasiveržti per tris apsupties žiedus [[Aleksejevka (Belgorodo sritis)|Aleksejevkos]] rajone. Nuo [[1943]] m. kovojo Rytų fronte. Buvo 13-ojo bataliono vadas, buvo du kartus sužeistas. [[1944]] m. paskirtas [[majoras|majoru]]. 1945 m. pavasarį kovėsi vadinamajame [[Kuršo katilas|Kuršo katile]]. [[Trečiasis Reichas|Vokietijai]] kapituliavus, grįžo į Lietuvą ir prisijungė prie [[Žemaitija|Žemaitijos]] [[Lietuvos partizanai|partizanų]]. Nuo 1945 m. rugpjūčio vadovavo Šatrijos rinktinei, o nuo spalio – [[Žemaičių apygarda]]i. 1946 m. kovą iš [[Jonas Noreika|Generolo Vėtros]] priėmė pasiūlymą vadovauti būsimai Lietuvos ginkluotųjų pajėgų Šiaulių apygardai. 1946 m. balandį [[Telšiai|Telšiuose]] buvo suimtas, o spalio 13 d. Vilniaus įgulos karo tribunolo nuteistas mirties bausme ir sušaudytas. 1997 m. J. Semaškos palaikai identifikuoti [[Tuskulėnų dvaras|Tuskulėnų dvare]]. [[2001]] m. perlaidoti [[Kaunas|Kauno]] [[Petrašiūnų kapinės]]e.<ref name="VLE"/>
 
=== Lietuvos Tarpukario kariuomenėje ===
[[1930]] m. baigė [[Kauno karo mokykla|Kauno karo mokyklą]]. Tarnavo [[Tarpukario Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenėje]]. [[1937]] m. tapo [[kapitonas|kapitonu]].
 
=== Pirmoji Sovietų okupacija ===
[[1940]] m. sovietams okupavus Lietuvą ir pradėjus likviduoti Lietuvos kariuomenę buvo [[29-asis teritorinis šaulių korpusas|29-ojo teritorinio šaulių korpuso]] 179-osios šaulių divizijos 234 pulko kuopos vadas. Nuo [[1941]] m. gegužės, vengdamas suėmimo, slapstėsi.
 
=== Vokietijos okupacija ===
Nuo 1941 m. rugpjūčio tarnavo lietuvių savisaugos dalinio 4-ajame batalione. Nuo 1942 m. [[spalio 25]] d. 7-ojo bataliono vadas. [[Vermachtas|Vermachto]] armijų grupės "B" (Heeresgruppe B) sudėtyje [[1943]] m. sausio 13–27 d. dalyvavo [[Ostrogožskas|Ostrogožsko]] miesto gynybiniame mūšyje. 7-ajam batalionui su negausiais vengrų bei vokiečių dalinių, gynusių miestą, likučiais, pavyko prasiveržti per tris apsupties žiedus [[Aleksejevka (Belgorodo sritis)|Aleksejevkos]] rajone. Nuo [[1943]] m. kovojo Rytų fronte. Buvo 13-ojo bataliono vadas, buvo du kartus sužeistas. [[1944]] m. paskirtas [[majoras|majoru]]. 1945 m. pavasarį kovėsi vadinamajame [[Kuršo katilas|Kuršo katile]]. [[Trečiasis Reichas|Vokietijai]] kapituliavus, grįžo į Lietuvą ir prisijungė prie [[Žemaitija|Žemaitijos]] [[Lietuvos partizanai|partizanų]].
 
=== [[Lietuvos partizanai]] ===
Nuo 1945 m. rugpjūčio vadovavo Šatrijos rinktinei, o nuo spalio – [[Žemaičių apygarda]]i. 1946 m. kovą iš [[Jonas Noreika|Generolo Vėtros]] priėmė pasiūlymą vadovauti būsimai Lietuvos ginkluotųjų pajėgų Šiaulių apygardai. 1946 m. balandį [[Telšiai|Telšiuose]] buvo suimtas, o spalio 13 d. Vilniaus įgulos karo tribunolo nuteistas mirties bausme ir sušaudytas.
 
1997 m. J. Semaškos palaikai identifikuoti [[Tuskulėnų dvaras|Tuskulėnų dvare]]. [[2001]] m. perlaidoti [[Kaunas|Kauno]] [[Petrašiūnų kapinės]]e.<ref name="VLE" />
 
== Įvertinimas ==