07:20, 2 kovo 2007 versija taisyti Lang-Bot-as (aptarimas \| indėlis) 106 625 keitimai S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) ← Prieš tai darytas keitimas		11:45, 6 kovo 2007 versija taisyti anuliuoti Lang-Bot-as (aptarimas \| indėlis) 106 625 keitimai S Automatinis kabučių taisymas Kitas pakeitimas →
Eilutė 7: ==Theradava budizmas ir nesavastingumas== Priešingai nuo [[Brahmanizmas\|Brahmaniškų]] teorijų, Buda pasirinko nedaryti prielaidos apie esminės sielos, ilgalaikio pagrindo, Induizme vadinmu [[atmanas\|atmanu]], egzistavimą. Buda detaliai dėstė apie priešingą požiurį vadinamu anatman – vidinio, tikro, esminio dvasinės asmenybės neegzistavimą. Tokie jo mokymai buvo pagristi protinių-fiziškų faktorių gyvenimo priežastingumu. Šie priežastingumai yra išdėstyti Budos raštuose iš [[Theravados]] tradicijos [[Paticcasamuppāda]] ~~"Priklausanti~~„Priklausanti ~~Pradžia"~~Pradžia“ ir [[Idappaccayatā]] kūrinyje ~~"Tai~~„Tai Pagrysta ~~Tuo"~~Tuo“. Glausta suvestinė yra pateikiama aprašyme [[Tilakkhana]] – ~~"Trys~~„Trys ~~Bruožai"~~Bruožai“. Buda užsiminė apie laikinumą [[Damapada\|Damapadoje]]: ~~"visi~~„visi procesai yra laikini; dėl to visi procesai yra nepatenkinami; visi reiškininiai neturi pačio esminio pagrindo; kai tai yra suprasta su išmanymu – yra pasiekiamas išsilaisvinimas nuo sielvarto-iliuzijos. Tai yra kelias yra tyrumą."“ Ši analizė yra taikoma bandant suprasti jausmų sąveika protiniuose-fiziškuose faktoriuose ir matyti juos tokie kokie jie yra. Išsami šių realybių analizė yra sudaryta iš supratimo apie jų nestabilumą, nepastovumą, nepasitenkinimą, ir kad jos neturi neatskiriamos, įgimtos asmeniškos tapatybės. Pagal Buda, toks supratimas veda link išminties ([[panna]]), troškimo sustojimo ([[nirodha]]), ir Išsilaisvinimo ([[nibbana]]). Tekste [[Majjhima Nikaya]], Vacchagotta klajūnas paklausia Budos ~~"Ar~~„Ar gerbiamas Gotama apskritai tiki kokia nors ~~teorija"~~teorija“. Buda atsakė "Teorijos, Vaccha, buvo paskleistos Tathāgatos. Vaccha, Tathāgata suprato tai: Toks yra materialumas, tokia yra materialumo prigimtis, toks ir materialumo išnykimas. Tokie yra jausmų pojūčiai, toks yra jausmų-sąmoningumas, toks yra valios-pažinimas. Toks yra sąmoningumas, tokia yra ir sąmoningumo kilmė, ir toks yra sąmoningumo išnykimas. Todėl aš sakau: Tathāgata, per sunaikinimą, sumažinimą, išnykimą, palikimą, atsižadėjimą, ne-atsiradimą ir išsilaisvinimą nuo visų iliuzijų, visų protinių-gudrybių, visų Aš-darymų, savanaudiškumo ir nuslėptų pasiputimo polinkių – yra pasiekiamas Išlaisvinimas. Persona yra nieko daugiau kaip elementarių dalelių eiga su nuslėptu sąmoningumo polinkiu. Ši eiga yra sukabinta atminties gija. Ši gija riša vis-besikeičiančios realybės patyrimus. Negali būti jokios individualybės šių dalelių junginio išorėje. Todėl, budizmo skirtis yra įgyti laisve nuo pančių su ~~"atrodančiais~~„atrodančiais ~~daiktais"~~daiktais“, nuo klydimų apie troškimą ir sukeliama savęs-sutapatinimą su įvykiais, sukeliama baime, pasibjaurėjimu, ir ateities viltim – pabusti ir išvysti dalykus tokie, kokie jie yra, prieinant prie natūralaus realybės supratimo naudojant turimus sugebėjimus vis besikeičiančioje patyrimu eigoje. Nėra nieko kas turėtų kažką peržengti, jokios personos ar sielos, kuri turėtų būti išlaisvinta, taip kaip nėra nieko ką būtų galima peržengti, nes kas buvo, buvo tik kvailai įsikabinusios, sąmoningumo polinkius turinčios iliuzijos vaidmuo, įgauti įpročiai ir atmintis. Nėra į kur peržengti, tik būti čia ir dabar, su protu, kuris yra laisvas nuo iliuzijos. Atsiskleidimo procesas yra suprantamas, apgaulingumo našta palikta, neturintis šeimininko troškimai, kurie tai palaikė išnykę, tapsmas niekad daugiau. Bet Buda taip ir neatsakė kai kurių provuokuojančių klausimų. Atsiskyrėliui (paribbājako) Vacchagottai paklausus, ~~"Ar~~„Ar egzistuoja koks nors pagrindas, kuris išlieka mums mirus?"“, Buda pasirinko neduoti jokio atsakymo. Kai [[Ānanda]] vėliau paklausė apie jo nutylėjimą, Buda pasakė, kad patvirtinti ar paneigti savastingumo egzistavimą būtų lygu dvasininkų teorijų pritarimui ir visiškai supainiotų Vacchagotta. Daugumos Budistų nesavasties požiūris atspindi suprastimą, kad ilgalailis esminis pagrindas neegzistuoja jokioje būtybėje – nėra visiškos-sielos, gyvybiškai svarbios esencijos, nėra jokio nemirtingo pagrindo. Bet dalis budistų ypač iš Mayahana budizmo, tokie kaip Jonangpa ir Tathagatagarbha, mano, kad yra Esminis Pats nepriklausantis nuo laikinų skausmą-sukeliančių skandhų. Jie mano, kad toks Esminis Pats yra transcendentinis, viską-prasismelkiantis Pats.

Nesavastingumas: Skirtumas tarp puslapio versijų