Lietuva: Skirtumas tarp puslapio versijų

Prasidėjęs [[Pirmasis pasaulinis karas]] greitai apėmė ir Lietuvos teritoriją. VokietijaiPer veržiantis1914-1915 įm. Rytus,Vokietija [[Rusijosužėmė imperijosvisą kariuomenė|Rusijosdabartinės imperijos]]Lietuvos pajėgos traukėsiteritoriją. KartuSu subesitraukiančia Rusijos jomiskariuomene traukėsi ir rusiškoji administracinė valdžia, buvo išvaromi (kaltinant šnipinėjimu vokiečiams) žydai bei dalis lietuvių. Pasitraukę lietuviai didelėmis kolonijomis įsikūrė įvairiose Rusijos vietovėse, daugiausia [[Voronežas|Voroneže]], [[Tambovas|Tambove]], [[Jaroslavlis|Jaroslavlyje]], [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], [[Maskva|Maskvoje]]. [[1915 m.|1915]] m. pabaigoje Vokietija okupavo visą dabartinės valstybės teritoriją ir [[Kuršas|Kuršą]]. Buvo įkurtas naujas administracinis darinys vadinamas [[Oberostas|Oberostu]]. Lietuviai neteko visų iškovotų politinių teisių, buvo apribota asmens laisvė, pradžioje draudžiama lietuviška periodinė spauda. Gyventojai apdėti įvairiais mokesčiais. Jiems drausta išvykti iš gyvenamosios vietos. Karo reikmėms nuolat vykdytos gyvulių ir daiktų rekvizicijos. Kai kurie gyventojai išsiųsti darbams į Vokietiją. Lietuviškoji inteligentija stengėsi pasinaudoti susiklosčiusia geopolitine padėti ir ėmė ieškoti galimybių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui. [[1917 m.|1917]] m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje susirinko [[Vilniaus konferencija|lietuvių konferencija]]<ref>Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose, sud. A. Eidintas, R. Lopata, Vilnius, 2017</ref>, kuri įkūrė [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybą]]<ref>Maksimaitis M., ''Lietuvos valstybės Konstitucijų istorija (XX a. pirmoji pusė)'', Vilnius, 2005.</ref>. Konferencijos metu buvo nutarta atkurti Lietuvos valstybę su etnografinėmis sienomis ir sostine [[Vilnius|Vilniuje]]<ref>Maksimaitis M., Kai kurios pirmųjų Lietuvos Konstitucijų istoriografijos problemos, ''Jurisprudencija'', 2002, t. 30(22).</ref>. Lietuvos Tarybos pirmininku išrinktas [[Antanas Smetona]] (tik [[Vasario 16|1918 m. vasario 16]] dieną pirmininku buvo [[Jonas Basanavičius]]). Sekdama geopolitinę situacija 1917 m. [[gruodžio 11]] d. Lietuvos Taryba pasirašė nutarimą, kuriame buvo skelbiama, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje, nutraukiami visi ryšiai kurie kada nors buvo užmegzti su kitomis valstybėmis ir pasisakoma už amžiną sąjungos ryšį su Vokietija. Paskutinei tezei nepritarė dalis Tarybos narių, todėl iš organizacijos sudėties pasitraukė [[Mykolas Biržiška]], [[Steponas Kairys]], [[Stanislovas Narutavičius]] ir [[Petras Vileišis]]. Vokietijai pralaimint karą nutarta šios sąjungos atsisakyti. 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašytas nutarimas, pripažintas Lietuvos nepriklausomybės aktu. Juo atkuriama nepriklausoma ir demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje, o valstybės santykius su kitomis valstybėmis turėjo nustatyti demokratiniu būdu išrinktas [[Steigiamasis Seimas]]<ref>http://www3.lrs.lt/home/w5_viewer/statiniai/seimu_istorija/w5_show-p_r=286&p_k=1.html</ref>. Šio nutarimo postulatų rėmuose buvo kuriama Lietuvos valstybė, kuri gyvavo 1918–1940 m<ref>Vasario 16-oji – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena: straipsnių ir dokumentų rinkinys / sud. E. Manelis, R. Samavičius, Vilnius, 2007.</ref>.