Justinianas I: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 10:
|motina=Vigilantija
|sutuoktinis=
|sutuoktinė=
|vaikai=
|titulas0=[[Bizantijos imperatorius]]
Eilutė 24:
Dažnai laikomas žymiausiu Bizantijos imperijos imperatoriumi arba paskutiniu didžiu Romos imperatoriumi. Jo ilgas valdymo laikotarpis ženklina pereinamąjį laikotarpį tarp antikinės Romos imperijos ir viduramžių Bizantijos imperijos. Jam valdant įvyko keli su Antikos pabaiga siejami įvykiai - 529 m. buvo uždaryta neoplatonistų filosofų mokykla Atėnuose, o 542 m. faktiškai panaikinta Senovės Romos konsulų pareigybė.
Justinianas buvo paskutinis imperatorius, kuris bandė atkurti vienybę ir Romos imperijos universalųjį statusą. Tai paskatino jį imtis ekspansinių karų Italijoje ir Afrikoje prieš ostgotus ir vandalus, prisijungti didelę dalį 476 m. žlugusios Vakarų Romos imperijos, kuri buvo patekusi į germanų rankas. Tuo pačiu metu Justinianui Rytuose teko sunkios ir permainingos kovos su persų Sasanidų imperija. Šalia karinių žygių Justinianas ėmėsi imperijos valdymo reorganizavimo ir didelio masto romėnų teisės kodifikacijos (''Codex Justinianus'').<ref name=ewr>Justinian I. In: Britannica ENCYCLOPEDIA OF WORLD RELIGIONS, 2006. P.624. ISBN 978-1-59339-491-2</ref> Pats būdamas labai dievobaimingu daug dėmesio skyrė bažnytiniams reikalams, krikščionybės įtvirtinimui imperijoje.
Imperatoriaus valdžios perėmimas nebuvo visiškai sklandus, jam teko išgyventi Nikos maištą, tačiau Justiniamui pavyko įsitvirtinti soste ir imtis aktyvios užkariaujamosios politikos, ambicingo, bet tik iš dalies pavykusio ''renovatio imperii'' ar "imperijos atkūrimo" plano.<ref>J. F. Haldon, Byzantium in the seventh century (Cambridge, 2003), 17–19.</ref>
Justiniano valdymą galima padalinti į du periodus. Nuo 527 m. iki 540 m. jį lydėjo sėkmė, pergalės buvo realios greitos ir turinčios didelį poveikį. Antrasis jo valdymo laikotarpis buvo komplikuotesnis. Imperijos sienos buvo puolamos, o naujieji užkariavimai, ypač Italijoje, pakibo ant plauko. Visgi visuose frontuose pavyko ištaisyti padėtį ir Justiniamo mirties metu Rytų Romos imperija buvo pasiekusi savo didžiausią teritorinį išsiplėtimą.
Eilutė 55:
=== Karai su germanais ===
Po dėdės mirties Justinianas I ėmėsi ambicingo Romos imperijos ir jos galybės atkūrimo plano. Dėl bandymo atkurti imperiją XX a. vidurio bibliografijoje Justinianas kartais vadinamas "paskutiniu romėnu".<ref>Pvz., George Philip Baker (Justinian, New York 1938) arba Outline of Great Books series (Justinian the Great)</ref> Justinianui pavyko užkariauti dalį žlugusios [[Vakarų Romos imperija|Vakarų Romos imperijos]] teritorijos. 533-534 m. jo generolas [[Belisarijus|Belisarijus]] užkariavo Vandalų karalystę Šiaurės Afrikoje. 535-552 m. Belisarius, Narsesas ir kiti generolai sutriuškino Ostrogotų karalystę, užimdami [[dalmatija|Dalmatiją]], [[Sicilija|Siciliją]], [[Sardinija|Sardiniją]], [[korsika|Korsiką]], [[Apeninų pusiasalis|Italiją]] ir [[Roma|Romą]], po to kai šias teritorijas daugiau nei pusę amžiaus valdė ostrogotai. Prefektas Liberijus užkariavo [[iberijos pusiasalis|Iberijos pusiasalio]] pietinę dalį, kur buvo įkurta Spanijos provincija. Šie užkariavimai nebuvo ilgalaikiai ir daugelis teritorijų po Justiniano I mirties buvo prarastos.
Šiomis kampanijomis imperija atkūrė vakarinės Viduržemio jūros dalis kontrolę, o tai imperijos metines pajamas padidino daugiau nei milijonu [[Solidas|solidų]].<ref> "[https://web.archive.org/web/20080309095541/http://www.tulane.edu/~august/H303/handouts/Finances.htm History 303: Finances under Justinian]". Tulane.edu. Suarchyvuota 2008-03-09 [http://www.tulane.edu/~august/H303/handouts/Finances.htm originalo] versija. Tikrinta 2012-11-14.</ref> Atkariauti Galijos ir šiaurės vakarų Ispanijos nepavyko dėl įnirtingo naujųjų germanų valdovų priešinimosi.
Eilutė 67:
Jo valdymo metu augo prekyba, buvo sukurtos naujos pramonės šakos, šilko gamyba.
Imperatorius sudarė teisininkų ir mokslininkų komisiją, kuri turėjo modernizuoti ir sistematizuoti Romos teisę. komisijai vadovavo teisininkas Tribonianas. 535 m. buvo sudarytas vadinamasis Justiniano kodeksas ''Corpus iuris civilis'', romėnų teisės kompiliacija, kuri iki šiol laikoma civilinės teisės pagrindu.
Imperatorius prisidėjo prie kultūros vystymosi, jo valdymo metu iškilo daug žymių istorikų ir rašytojų.
Eilutė 79:
== Veikla religijos sferoje ==
Šalia siekio atkurti universaliąją Romos imperiją jis bandė suvienyti ir krikščionis į universaliąją Bažnyčią. Aktyviai kovojo su religiniais disidentais, kartais prievarta, kartais dialogu, ypač su monofizitais, nors tai jam ne visada sekėsi. Justinianas siekė padidinti Bažnyčios autoritetą ir kovoti su jos skilimu. Justinianas I uždraudė pagonims, eretikams ir samaritiečiams skleisti savo pažiūras ir uždarė garsiąją Platono Akademiją Atėnuose.<ref name=ewr/> Justinianas I persekiojo samaritiečius, montanistus, manichėjus, ofitus ir kitus, kurie priešinosi atverčiami į krikščionybę. Jo valdymas gali būti laikomas ilgos pagonybės ir krikščionybės kovos pabaiga.<ref name=nce/>
== Išnašos ==
| |||