Justinianas I: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 20:
[[File:Saints in St.Sava temple cript.jpg|thumb|Šv. Justinianas, vaizduojamas Šv.Savos katedros kriptoje, kartu su kitais serbų stačiatikių šventaisiais]]
'''Justinianas''' (taip pat '''Justinianas I''' ir '''Justinianas I Didysis'''; [[lotynų kalba|lot]].: ''Flavius Petrus Sabbatius Justinianus'', [[graikų kalba|graik]].: Φλάβιος Πέτρος Σαββάτιος Ιουστινιανός; [[482]] m. [[gegužės 11]] d. Tauresiume – [[565]] m. [[lapkričio 14]] d. [[Konstantinopolis|Konstantinopolyje]]) – [[Rytų Romos imperija|Rytų Romos imperijos]] imperatorius, valdęs nuo [[527]] m. iki savo mirties 565 m. [[Stačiatikybė|Stačiatikių bažnyčia]] jį laiko šventuoju Justinianu Imperatoriumi.<ref>{{cite web|url=https://oca.org/saints/lives/2017/11/14/103301-st-justinian-the-emperor|title=''St. Justinian the Emperor''|website=Orthodox Church in America|accessdate=2017-11-25}}</ref>
Justinianas buvo paskutinis imperatorius, kuris bandė atkurti vienybę ir Romos imperijos universalųjį statusą. Tai paskatino jį imtis ekspansinių karų Italijoje ir Afrikoje prieš ostgotus ir vandalus, prisijungti didelę dalį 476 m. žlugusios Vakarų Romos imperijos, kuri buvo patekusi į germanų rankas. Tuo pačiu metu Justinianui Rytuose teko sunkios ir permainingos kovos su persų Sasanidų imperija. Šalia karinių žygių Justinianas ėmėsi imperijos valdymo reorganizavimo ir didelio masto romėnų teisės kodifikacijos (''Codex Justinianus'').<ref name=ewr>Justinian I. In: Britannica ENCYCLOPEDIA OF WORLD RELIGIONS, 2006. P.624. ISBN 978-1-59339-491-2</ref> Pats būdamas labai dievobaimingu daug dėmesio skyrė bažnytiniams reikalams, krikščionybės įtvirtinimui imperijoje. Šalia siekio atkurti universaliąją Romos imperiją jis bandė suvienyti ir krikščionis į universaliąją Bažnyčią. Aktyviai kovojo su religiniais disidentais, kartais prievarta, kartais dialogu, ypač su monofizitais, nors tai jam ne visada sekėsi.
Imperatoriaus figūra valdant Justinianui imta sakralizuoti. Taip buvo sunaikinti paskutiniai principato sukurtos fikcijos, esą imperatorius tesąs tik ''primus inter pares'', likučiai.▼
Prisidėjo prie Bizantijos meno suklestėjimo, iniciavo daugelio statinių, tarp jų Šv.Sofijos bazilikos Konstantinopolyje, statybas.▼
▲Kuklios kilmės jaunuolis daug pasiekė savo dėdės imperatoriaus Justino I dėka. Justinianas tapo artimu Justino I patarėju ir sosto paveldėtoju. Imperatoriaus valdžios perėmimas nebuvo visiškai sklandus, jam teko išgyventi Nikos maištą, tačiau Justiniamui pavyko įsitvirtinti soste ir imtis aktyvios užkariaujamosios politikos, ambicingo, bet tik iš dalies pavykusio ''renovatio imperii'' ar "imperijos atkūrimo" plano.<ref>J. F. Haldon, Byzantium in the seventh century (Cambridge, 2003), 17–19.</ref> Dėl bandymo atkurti imperiją XX a. vidurio bibliografijoje Justinianas kartais vadinamas "paskutiniu romėnu".<ref>Pvz., George Philip Baker (Justinian, New York 1938) arba Outline of Great Books series (Justinian the Great)</ref>
Justiniano valdymą galima padalinti į du periodus. Nuo 527 m. iki 540 m. jį lydėjo sėkmė, pergalės buvo realios greitos ir turinčios didelį poveikį. Antrasis jo valdymo laikotarpis buvo komplikuotesnis. Imperijos sienos buvo puolamos, o naujieji užkariavimai, ypač Italijoje, pakibo ant plauko. Visgi visuose frontuose pavyko ištaisyti padėtį ir Justiniamo mirties metu Rytų Romos imperija buvo pasiekusi savo didžiausią teritorinį išsiplėtimą.
eilutė 41 ⟶ 37:
Justinianas I gimė apie 482 m. Tauresiume<ref>[https://books.google.lt/books?id=ea-bAAAAQBAJ&pg=PA1007&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false Britannica Concise Encyclopedia], Encyclopædia Britannica, Inc., 2008, ISBN 1593394926, p. 1007.</ref> (dabartinis Taoras Zelenikovo savivaldybėje, [[Šiaurės Makedonija|Šiaurės Makedonijoje]]), nedidelėje Rytų Romos imperijos provincijos [[Dardanija|Dardanijos]] gyvenvietėje, greičiausiai ilyrų<ref>Michael Maas, [https://books.google.com/?id=9AvjaThtrKYC&pg=PA74&dq=Justinian++latin-speaking+Illyrians The Cambridge Companion to the Age of Justinian], Cambridge University Press, 2005, ISBN 978-1139826877.</ref><ref>Treadgold, Warren T. (1997). A history of the Byzantine state and society. Stanford University Press. p. 246. ISBN 978-0-8047-2630-6. Tikrinta 2010-10-12.</ref><ref>John W. Barker, [https://books.google.com/?id=LiJljEXvwAoC&pg=PA75&dq=%22Though+he+shared+an+Illyrian%22#v=onepage&q=%22Though%20he%20shared%20an%20Illyrian%22&f=false Justinian and the later Roman Empire], University of Wisconsin Press, 1966, p. 75, ISBN 978-0-299-03944-8. Tikrinta 2011-11-28.</ref> ar trakų<ref>Robert Browning, [https://books.google.com/?id=gOIMSWMtow0C&pg=PA21&lpg=PA21&dq=Justinian+I+thracian#PPA23,M1 Justinian and Theodora], Gorgias Press, 2003, ISBN 978-1593330538.</ref><ref>Shifting Genres in Late Antiquity, Hugh Elton, Geoffrey Greatrex, Ashgate Publishing, Ltd., 2015, ISBN 1472443500, [https://books.google.bg/books?id=aR2dBQAAQBAJ&pg=PA259&dq=Justinian+Thracian+origin&hl=bg&sa=X&ved=0CC8Q6AEwAmoVChMInJeK1OmdxwIVQY3bCh0FhgAq#v=onepage&q&f=false p. 259].</ref><ref>Pannonia and Upper Moesia: A History of the Middle Danube Provinces of the Roman Empire, András Mócsy, Routledge, 2014, ISBN 1317754255, [https://books.google.bg/books?id=LP9RAwAAQBAJ&pg=PA350&dq=Justinian+Thracian+stock&hl=bg&sa=X&ved=0CEQQ6AEwBWoVChMIjNXE3uqdxwIV0I7bCh06OQIU#v=onepage&q&f=false p. 350].</ref> kilmės valstiečio ''Sabbatius'' šeimoje, kurioje vyravo lotynų kalba ir kultūra<ref>The Inheritance of Rome, Chris Wickham, Penguin Books Ltd. 2009, ISBN 978-0-670-02098-0 (p. 90)</ref>. Prokopijus iš Cezarėjos prikiša imperatoriui, kad jis kalbėjęs prasta graikų kalba, nors Justinianas buvo apsiskaitęs ir išsilavinęs.
Kuklios kilmės jaunuolis daug pasiekė savo dėdės imperatoriaus Justino I dėka. Justiniano motina ''Vigilantia'' buvo karvedžio [[Justinas I|Justino]], kuris nuo maždaug 470 m. sėkimingai kilo karjeros laiptais imperatoriaus Leono I, vėliau Zenono ir Anastasijaus kariuomenėje, sesuo. Bevaikis Justiniano dėdė jį pasiėmė į Konstantinopolį, kur jam buvo užtikrintas geras išsilavinimas. Justinui I tapus imperatoriumi 518 m. liepos 1 d. Justinianas tapo jo artimu patarėju. 520 m. Justinas sūnėną įsisūnijo (iš čia vardas ''Justinianus''). Justinianas tapo imperatoriaus asmens sargybos (''Scholae Palatinae'') karininku, artimu patarėju ir galiausiai sosto paveldėtoju. Justinianas tapo palaikė Justino siekį atkurti santykius su Romos popiežiumi, kurie buvo pašliję valdant Anastasijui.<ref name=nce>J.A.S. Evans. ''Justinian I''. In: Thomas Carson, Joann Cerrito (eds.). The New Catholic Encyclopedia, Second Edition. Vol.8. Thomson/Gale, 2003. P. 95. ISBN 0-7876-4004-2</ref> 525 m. Justinianas gavo cezario titulą ir taip tapo oficialiu paveldėtoju. 527 m. balandžio 4 d. Justinianas tapo koimperatoriumi su augusto titulu. Jo žmona, buvusi aktorė Teodora, taip pat karūnuota auguste. Po Justino I mirties rugjūčio 1 d. tapo vienvaldžiu imperatoriumi.<ref name=ewr/>
529 m. kilus Nikos maištui vos išsilaikė soste, maištininkams buvo pavykę užimti didžiąją sostinės dalį. Imperatorius ir jo dvaras jau buvo susiruošę bėgti iš miesto, tačiau Justiniano žmonos Teodoros raginimu paskutinėmis jėgomis maištininkai buvo užpulti ir sumušti, apie 30 000 jų nužudyti.<ref>Manfredas Volodka. [https://www.vle.lt/Straipsnis/Justinianas-I-Didysis-35854 Justinianas I Didysis]. vle.lt</ref>▼
Nuo 524 ar 525 m. Justinianas buvo susituokęs su Teodora, kuri buvo kilusi ne iš kilmingos šeimos ir pasak kai kurių šaltinių darė didelę įtaką Justinianui. Vaikų Justinianas su Teodora neturėjo (mažiausiai vienas vaikas mirė iškart po gimimo). Justinianas turėjo daug sūnėnų; iš jų žymiausias buvo Germanas (''Germanus''), kuris buvo talentingas karvedys ir svarbus Justiniano patikėtinis.▼
▲
Mirė 565 m. Konstantinopolyje, kur praleido beveik visą savo valdymo laikotarpį. Po imperatoriaus mirties, kuris nebuvo paskyręs koimperatoriaus, grėsė kova tarp jo dviejų sūnėnų, kurių abiejų vardas buvo Justinas: generolo Justino, kuris buvo prieš tai minėto Germano sūnus ir dvaro vadovo, vėlesniojo imperatoriaus Justino II. Laimėjo pastarasis, kuris savo varžovą greitai po sosto užėmimo nužudė.
eilutė 50 ⟶ 48:
== Užsienio politika ==
=== Karai su Persija ===
Justinianui I užėmus sostą tebevyko karas su Persija prie Eufrato upės. Persijos karaliui Kavadui I 531 m. rugsėjį mirus, buvo sudarytos paliaubos. Su Kavado I įpėdiniu [[Chosrovas I|Chosrovu I]] 532 m. pavyko sudaryti Amžinąją taiką<ref>Joan Mervyn Hussey. [https://www.britannica.com/biography/Justinian-I Justinian I], in britannica.com</ref>, kuri leido nukreipti dėmesį į Vakarus.
eilutė 58 ⟶ 55:
=== Karai su germanais ===
Šiomis kampanijomis imperija atkūrė vakarinės Viduržemio jūros dalis kontrolę, o tai imperijos metines pajamas padidino daugiau nei milijonu [[Solidas|solidų]].<ref> "[https://web.archive.org/web/20080309095541/http://www.tulane.edu/~august/H303/handouts/Finances.htm History 303: Finances under Justinian]". Tulane.edu. Suarchyvuota 2008-03-09 [http://www.tulane.edu/~august/H303/handouts/Finances.htm originalo] versija. Tikrinta 2012-11-14.</ref> Atkariauti Galijos ir šiaurės vakarų Ispanijos nepavyko dėl įnirtingo naujųjų germanų valdovų priešinimosi.
Justiniano valdymo metu buvo užkariauti zanai, gyvenę rytinėje [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] pakrantėje, teritorija, kuri niekada iki tol nebuvo valdyta romėnų.<ref>Evans, J. A. S., The Age of Justinian: the circumstances of imperial power. P. 93–94</ref> ▼
▲Justiniano valdymo metu buvo užkariauti zanai, gyvenę rytinėje [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] pakrantėje, teritorija, kuri niekada iki tol nebuvo valdyta romėnų.<ref>Evans, J. A. S., The Age of Justinian: the circumstances of imperial power. P. 93–94</ref>
== Valdymas ir reformos ==
▲529 m. kilus Nikos maištui vos išsilaikė soste, maištininkams buvo pavykę užimti didžiąją sostinės dalį. Imperatorius ir jo dvaras jau buvo susiruošę bėgti iš miesto, tačiau Justiniano žmonos Teodoros raginimu paskutinėmis jėgomis maištininkai buvo užpulti ir sumušti, apie 30 000 jų nužudyti.<ref>Manfredas Volodka. [https://www.vle.lt/Straipsnis/Justinianas-I-Didysis-35854 Justinianas I Didysis]. vle.lt</ref>
▲Justinianas stiprino imperiją iš vidaus, centralizavo, paprastino valdymą, plėtė valdymo aparatą. Valdė tvirta ranka, priėmė autokratoriaus titulą. Imperatoriaus figūra valdant Justinianui imta sakralizuoti. Taip buvo sunaikinti paskutiniai principato sukurtos fikcijos, esą imperatorius tesąs tik ''primus inter pares'', likučiai.
Jo valdymo metu augo prekyba, buvo sukurtos naujos pramonės šakos, šilko gamyba.
Imperatorius sudarė teisininkų ir mokslininkų komisiją, kuri turėjo modernizuoti ir sistematizuoti Romos teisę. 535 m. buvo sudarytas vadinamasis Justiniano kodeksas ''Corpus iuris civilis'', romėnų teisės kompiliacija, kuri iki šiol laikoma civilinės teisės pagrindu.▼
Imperatorius prisidėjo prie kultūros vystymosi, jo valdymo metu iškilo daug žymių istorikų ir rašytojų.
Justiniano epochos klestėjimui didelį smūgį sudavė [[Justiniano maras|maro epidemija]], nusiaubusi Rytų Romos imperiją ir visą Viduržemio jūros regioną.
== Statybos ir infrastruktūros plėtra ==
▲Justiniano epochos klestėjimui didelį smūgį sudavė [[Justiniano maras|maro epidemija]], nusiaubusi Rytų Romos imperiją ir visą Viduržemio jūros regioną. Justinianas stiprino imperiją iš vidaus, centralizavo, paprastino valdymą, plėtė valdymo aparatą. Augo prekyba, buvo sukurtos naujos pramonės šakos, šilko gamyba.
▲Prisidėjo prie Bizantijos meno suklestėjimo, iniciavo daugelio statinių, tarp jų [[sofijos soboras|Šv. Sofijos bazilikos]] Konstantinopolyje, statybas.
▲535 m. buvo sudarytas vadinamasis Justiniano kodeksas ''Corpus iuris civilis'', romėnų teisės kompiliacija, kuri iki šiol laikoma civilinės teisės pagrindu.
== Veikla religijos sferoje ==
Justinianas siekė padidinti Bažnyčios autoritetą ir kovoti su jos skilimu. Justinianas I uždraudė pagonims, eretikams ir samaritiečiams skleisti savo pažiūras ir uždarė garsiąją Platono Akademiją Atėnuose.<ref name=ewr/> Justinianas I persekiojo samaritiečius, montanistus, manichėjus, ofitus ir kitus, kurie priešinosi atverčiami į krikščionybę. Jo valdymas gali būti laikomas ilgos pagonybės ir krikščionybės kovos pabaiga.<ref name=nce/>
| |||