'''Logaritminė liniuotė''' – mechaninė skaičiuoklė, kurią sudaro sukalibruotos [[logaritmas|logaritminiu]] principu juostos. Paprastai išorinės juostos yra nejudamos, o skaičiavimui naudojama judrioji (slankioji) juosta yra viduryje. Ji buvo itin populiari skaičiavimo priemonė [[mokslas|moksle]] ir [[inžinerija|inžinerijoje]], kol neatsirado skaičiavimo mašinos ir [[kompiuteris|kompiuteriai]]. Nors ir vadinama [[liniuotė|liniuote]], logaritminė liniuotė nematuoja ilgio, ar bent jau matuoti ilgį nėra jos pagrindinė paskirtis.
== Veikimo būdas ==
Liniuotė veikia dėl [[Logaritmas|logaritmų]] savybės <math>log(uv)=log(u)+log(v)</math>, tai reiškia, kad sandauga tampa suma. Pavyzdžiui, <math>log(10*\frac{1}{10}) = log(10) + log(\frac{1}{10}) = 1+(-1)=0
</math>,t. y. <math>10 * \frac{1}{10}=10^0=1</math>. Liniuotė neturi būdo atskirti skaičiaus dydžio, t. y. "kablelio„kablelio vietos"vietos“, pvz. linioutėliniuotė negali atskirti 2,5 ir 25 - – naudotojui pačiam reikia paversti į tinkamą dydį. Liniuotės gali turėti daug funkcijų, pvz., [[Šaknis (matematika)|šaknis]] (dažniausiai antrojo ir trečiojo laipsnio), [[Trigonometrija|trigonometrinių funkcijų]] ir t. t.
[[Vaizdas:Pocket slide rule.jpg|thumb|right|600px|Skaičiavimo pavyzdys su logaritmine liniuote: D skalė rodo dvigubą C skalės reikšmę]]
== Istorija ==
Liniuotė [[išradimas|išrasta]] apie 1614–1620 m. Ją sukūrė škotas ''Edmund Gunter'' pagal [[John Napier|Dž. Nepero]] sudarytas logaritmines lenteles. Jo liniuotėje logaritminės atkarpos buvo sudedamos [[skriestuvas|skriestuvu]]. 1630 metais skriestuvas pakeistas slankikliu.
