Konstantinas I: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kailis (aptarimas | indėlis)
Kailis (aptarimas | indėlis)
Eilutė 25:
== Biografija ==
[[Vaizdas:ConstantineEmpire.jpg|thumb|left|250px|Romos imperija valdant Konstantinui I]]
Flavijus Valerijus Konstantinas gimė Naise ([[Nišas]], Serbija) [[vasario 27]] d.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3, 39–42; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 17; Odahl, 15; Pohlsander, "Constantine I"; Southern, 169, 341.</ref> apie [[272]] m.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3; Barnes, ''New Empire'', 39–42; Elliott, "Constantine's Conversion," 425–6; Elliott, "Eusebian Frauds," 163; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 17; Jones, 13–14; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59; Odahl, 16; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 14; Rodgers, 238; Wright, 495, 507.</ref> Jo tėvas [[Konstancijus I Chloras]] buvo [[Ilyrai|ilyras]],<ref>{{cite book|last1=Odahl|first1=Charles M.|title=Constantine and the Christian empire|date=2001|publisher=Routledge|location=London|isbn=978-0-415-17485-5|pages=40–41|url=https://books.google.com/books?id=770uCgAAQBAJ&pg=PA40&q=constantine%20illyrian}}</ref><ref>{{cite book |last1= Gabucci |first1=Ada |title= Ancient Rome : art, architecture and history |date= 2002 |publisher= J. Paul Getty Museum |location= Los Angeles, CA |isbn=978-0-89236-656-9 |page=141 |url= https://books.google.com/books?id=V2MnHg3ZjgoC&pg=PA141&q=constantius%20chlorus%20illyrian}}</ref> kilęs iš Dardanijos provincijos.<ref name="CTCR">Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59–60; Odahl, 16–17.</ref> Konstantinas tikriausiai mažai laiko praleisdavo su tėvu, kuris buvo [[Aurelianas|Aureliano]] asmens sargybinis. [[Diokletianas]] suteikė jam Dalmatijos gubernatoriaus postą [[284]] ar [[285]] m. Jo motina buvo žemos kilmės graikė ElanaElena iš Elenopolio [[Bitinija|Bitinijoje]].<ref>Drijvers, J.W. ''Helena Augusta: The Mother of Constantine the Great and the Legend of Her finding the True Cross'' (Leiden, 1991) 9, 15–17.</ref> Nežinomas jos statusas: ji buvo Konstancijaus žmona ar sugulovė.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3; Barnes, ''New Empire'', 39–40; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 17; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59, 83; Odahl, 16; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 14.</ref>
 
[[285]] m. [[Diokletianas]] paskyrė [[Maksimianas|Maksimianą]] koimperatoriumi. [[288]] m. šis paskyrė Konstancijų pretorių prefektu Galijoje. Jis paliko Eleną ir vedė Maksimiano podukrą Teodorą 288 ar 289 m.<ref name="marriage">Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 20; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59–60; Odahl, 47, 299; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 14.</ref> Diokletianas įkūrė Tetrarchijos sistemą, kai paskyrė Konstancijų ir [[Galerijus|Galerijų]] jaunesniaisiais imperatoriais (cezariais). [[Kovo 1]] d. Konstancijus buvo išsiųstas į Galiją numalšinti Karausijaus ir Elekto sukilimo.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3, 8; Corcoran, "Before Constantine" (CC), 40–41; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 20; Odahl, 46–47; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 8–9, 14; Treadgold, 17.</ref> Konstantinas apsigyveno Diokletiano rūmuose kaip numatomas tėvo įpėdinis.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59–60; Odahl, 56–7.</ref>
 
Diokletiano pavedimu Konstantinas kovėsi su barbarais prie Dunojaus [[296]] m., su persais Sirijoje [[297]] m. Vadovaujant Galerijui kariavo Mesopotamijoje [[298]]–[[299]] m.<ref>Constantine, ''Oratio ad Sanctorum Coetum'', 16.2; Elliott, ''Christianity of Constantine''., 29–30; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 60; Odahl, 72–73.</ref> Jis tapo aukščiausio rango tribūnu [[305]] m. pabaigoje.<ref>Elliott, ''Christianity of Constantine'', 29; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 61; Odahl, 72–74, 306; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 15. Contra: J. Moreau, ''Lactance: "De la mort des persécuteurs"'', ''Sources Chrétiennes'' 39 (1954): 313; Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 297.</ref>
 
[[303]] m. pavasarį grįžęs į Nikomediją Konstantinas pamatė, kad Diokletianas pradėjo didžiausią krikščionių persekiojimą Romos imperijos istorijoje.<ref>Constantine, ''Oratio ad Sanctorum Coetum'' 25; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 30; Odahl, 73.</ref> [[Vasario 23]] d. Diokletianas liepė sugriauti Nikomedijos bažnyčią, sudeginti raštus ir paimti iždą. Po to buvo siaubiamos kitos bažnyčios, krikščionys buvo šalinami iš pareigybių, o kunigai buvo įkalinami. Nėra įrodymų, kad Konstantinas prisidėjo prie persekiojimų,<ref>MacMullen, ''Constantine'', 24–25.</ref> tačiau jis taip pat aktyviai negynė krikščionių.<ref>Drake, "The Impact of Constantine on Christianity" (CC), 126; Elliott, "Constantine's Conversion," 425–26.</ref>
 
305 m. [[gegužės 1]] d. Diokletianas ir Maksimianas atsistatydino. Konstancijus ir Galerijus tapo augustais, bet jų cezariais tapo [[Severas]] ir [[Maksiminas Daja]]. Maksencijus ir Konstantinas buvo ignoruoti. Jo gyvybei iškilo pavojus Galerijaus rūmuose, bet tėvas paprašė atsiųsti sūnų į Britaniją padėti kariauti. Gavęs leidimą Konstantinas greitai išvyko iš rūmų ir sutiko tėvą [[Pajūrio Bulonė|Bononijoje]] prieš prasidedant vasarai.
 
Į valdžią atėjo po Konstancijaus I Chloro mirties, taip pradėdamas Konstantinų dinastiją. Licinijus ir Konstantinas I pasidalijo Romos imperiją: Licinijus [[312]] m. tapo [[Rytų Romos imperija|Rytų Romos imperijos]], Konstantinas I – [[Vakarų Romos imperija|Vakarų Romos imperijos]] valdovu.