16:40, 3 vasario 2016 versija taisyti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S Šablonų peradresavimų šalinimas ← Prieš tai darytas keitimas		15:07, 18 rugpjūčio 2020 versija taisyti anuliuoti Nestea (aptarimas \| indėlis) 50 492 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Senovės Graikijos istorija}} [[Vaizdas:Cyclades map names de.PNG\|thumb\|280px\|Kikladų salynas]]▼ [[Vaizdas:Head figurine Spedos Louvre Ma2709.jpg\|thumb\|160px\|Kikladų marmurinė skulptūra]]▼ [[Vaizdas:Cycladic female figurine 2.jpg\|thumb\|160px\|Kikladų venara]]▼ {{commonscat\|Cycladic culture}}▼ '''Kikladų kultūra''' arba '''Kikladų civilizacija''' – [[bronzos amžiaus]] [[archeologinė kultūra]]. Kultūrą [[XIX a.]] pabaigoje išskyrė graikų archeologas [[Christas Cuntas]]. == Arealas == ▲[[Vaizdas:Head figurine Spedos Louvre Ma2709.jpg\|thumb\|~~160px~~left\|140px\|Kikladų marmurinė skulptūra]] Kikladų kultūra 3200-[[2000 m. pr. m. e.]] buvo paplitusi Kikladų salyne. Priskiriama [[Egėjo civilizacija]]i, kartais laikoma [[Kretos–Mikėnų kultūra\|Kretos–Mikėnų kultūros]] dalimi.▼ ▲[[Vaizdas:Cycladic female figurine 2.jpg\|thumb\|~~160px~~left\|140px\|Kikladų venara]] ▲[[Vaizdas:Cyclades map names de.PNG\|thumb\|right\|280px\|Kikladų salynas]] ▲Kikladų kultūra ~~3200-~~3200–[[2000 m. pr. m. e.]] buvo paplitusi Kikladų salyne. Priskiriama [[Egėjo civilizacija]]i, kartais laikoma [[Kretos–Mikėnų kultūra\|Kretos–Mikėnų kultūros]] dalimi. == Kultūra == Pirmiausia (5-5–[[4 tūkstantmetis pr. m. e.]]) žmonės apsigyveno [[Melo sala\|Melo saloje]], kur kasė [[obsidianas\|obsidianą]] – rasta iš jo pagamintų peilių, iečių antgalių. Vėliau apsigyventa ir [[Nakso sala\|Nakso]], [[Teros sala\|Teros]], [[Paro sala\|Paro]], [[Teros sala\|Teros salose]]. Kikladų kultūra susiklostė 4 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje, suklestėjo ankstyvajame bronzos amžiuje. Kikladų kultūros žmonės vertėsi [[žvejyba]], [[medžioklė\|medžiokle]], rinko maistą. ~~3200-~~3200–[[2800 m. pr. m. e.]] gyvenvietes kūrė jūros pakrantėse, dažniausiai ant kalvų, įtvirtintas sienomis ir bokštais (Kastris), pastatus statė iš nedegto molio, akmens arba ilgų skalūno plytų, vienaaukščius. 3 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje atsirado pirmosios miesto tipo gyvenvietės ([[Filakopai]]), Teros saloje būta 2 ir 3 aukštų pastatų, puoštų freskomis. Kultūrai būdingi obsidiano, [[marmuras\|marmuro]], [[varis\|vario]] ir [[sidabras\|sidabro]] dirbiniai, sidabriniai indai puošti gyvenimo scenomis. Keramika ([[amfora\|amforos]], [[vaza\|vazos]]) lipdyta blizgančiu paviršiumi, dažniausiai puošta raižytais ir inkrustuotais geometriniai ornamentais. Mirusieji laidoti netoli gyvenviečių įrengtuose [[kapinynas\|kapinynuose]], akmeninėse dėžėse, cistose, šachtiniuose, vėliau kupoliniuose kapuose su įkapėmis, rasta žuvų, laivų, spiralės ir trikampio motyvais puoštų ritualinių indų, varinių ir sidabrinių papuošalų, darbo įrankių ir ginklų (kardų ir ietigalių), marmuro ir akmens skulptūrėlių, kurios dažniausiai vaizduoja karius, muzikantus, moteris su vaikais, dievybes. Joms būdingos geometrinės formos, rankos dažniausiai sunertos. Kikladų kultūros dirbiniai vežti į [[Kreta\|Kretą]], [[Balkanų pusiasalis\|Balkanų pusiasalį]], [[Mažoji Azija\|Mažąją Aziją]], [[Egiptas\|Egiptą]]. Nuo [[1800 m. pr. m. e.]] Kikladų kultūra patyrė stiprią Kretos kultūros įtaką – išplito jai būdinga keramika, po [[1400 m. pr. m. e.]] Kikladų kultūrą pakeitė [[Mikėnų kultūra]].<ref>{{VLE\|X\|44\|[[Dalia Andziulytė]], [[Laimutė Rupšytė]]\|Kikladų kultūra}}</ref> ▲{{commonscat\|Cycladic culture}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} eilutė 32 ⟶ 33: * René Treuil, Pascal Darcque, Jean-Claude Poursat, Gilles Touchais, Les Civilisations égéennes du Néolithique à l'Âge du Bronze., Nouvelle Clio, PUF, 1989. ISBN 2130422802 * Christian Zervos, L’Art des Cyclades, du début à la fin de l'âge du Bronze, 2500–1100 avant notre ère, éditions Cahiers d’art, Paris, 1957. {{Europos bronzos amžius}} [[Kategorija:Egėjo civilizacija]]

Kikladų kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų