Serbijos kunigaikštystė (viduramžiai): Skirtumas tarp puslapio versijų

S
nėra keitimo aprašymo
S (Perkeliamos 1 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:Q13107370)
S
{{šaltiniai}}
{{Infolentelė buvusi valstybė
|_noautocat = yes
891 m. mirus Mutimirui, Serbijoje prasidėjo kovos dėl valdžios, kurias pirmiausia sukėlė neaiški paveldėjimo tvarka. Todėl Mutimiro sūnus [[Prvoslavas]] buvo nuverstas pusbrolio Petro Gojnikovičiaus. Šis įsitvirtino soste susidorojęs su kitais pusbroliais, o galiausiai gavo bulgarų caro pripažinimą. Jis konsolidavo valdžią ir išplėtė teritorijas į [[Bosnija|Bosniją]]. Tačiau jo ekspansija sukėlė nesutarimus su [[Neretva]] ir [[Zahlumija]] (pastarąją valdė kunigaikštis [[Mykolas (Zahumlija)|Mykolas]]).
[[Vaizdas:Central and Eastern Europe around 950 AD.png|thumb|left|Serbija (pilka) valdant Čalavui]]
[[vaizdasVaizdas:Serbia960AD.png|thumb|230px|Serbijos kunigaikštystės teritorija 960 m. ir dabartinių valstybių sienos]]
Stiprėjanti Bizantija ėmė naudotis Petru savo kovoje prieš Bulgariją. Ji įtikino serbus sudaryti sąjungą su [[madjarai]]s šiaurėje ir pulti bulgarus. Tačiau išaiškėjus sąmokslui, bulgarų caras [[Simeonas I]] užpuolė Serbiją ir pasodino į sostą sau palankų Mutimiro sūnų Pavlą Branovičių, galutinai paversdamas Serbiją savo vasale. Netrukus šis vėl perėjo į Bizantijos pusę. Bulgarai pasinaudojo kitu Mutimiro anūku Zaharija, kuris paverstas kitu kunigaikščiu. Tačiau istorija kartojosi. Suerzintas Simeonas I 924 m. įsiveržė į Serbiją, ją nusiaubė ir prijungė prie savo imperijos. Tiesa, Zahumlijos kunigaikštis Mykolas išsaugojo nepriklausomybę Serbijos pajūryje ir greičiausiai kontroliavo Travunijos bei Duklios teritorijas.
 
35 032

pakeitimai