Zalesė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
{{otheruse|istorinę teritoriją|gyvenvietę Kaliningrado sr.|[[Zalesė (Kaliningradas)]]}}
{{Regionasd
| Spalva = LightSalmon
| Tipas = Rytų slavų istorinis regionas
| Pavadinimas = Залесье
| Foto = Rostov19.jpg
| Šalis = [[Rusija]] ([[Maskvos sritis|Maskva]], [[Vladimiro sritis|Vladimiras]], [[Ivanovo sritis|Ivanovas]], [[Jaroslavlio sritis|Jaroslavlis]], [[Tverės sritis|Tverė]])
| Herbas =
| Tauta = [[meriai]] > [[rusai]]
| Kalba =
| Valstybės =[[Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystė]], [[Maskvos Didžioji kunigaikštystė]]
| Miestai = [[Maskva]], [[Tverė]], [[Rostovas]], [[Suzdalė]], [[Vladimiras]], [[Jaroslavlis]], [[Ivanovas]]
| Žemėlapis =
| Pastaba =
}}
'''Zalesė''' ({{ru|Залесье}}) – [[Rusija|Rusijos]] istorinis regionas, susiformavęs IX-X a. ([[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] gyvavimo laikais), kuris nurodo Europinės Rusijos centrinę dalį su sostine [[Maskva]]. Susiformavimo metu jis reiškė [[Vladimiro kunigaikštystė|Vladimiro-Suzdalės]] kunigaikštystės valdomas teritorijas. Šiuo metu vietoj jo naudojamas neutralesnis terminas '''Šiaurės vakarų Rusia''' ({{ru|Северо-Восточная Русь}}).
== Pavadinimai ==
Zalesės („už miško“) pavadinimas visų pirmą turėjo geografinę reikšmę ir apibūdino žemes, kurios nuo likusios Kijevo Rusios buvo atskirtos miškų masyvo. Ta miškų juosta buvo sunkiai praeinami [[Briansko miškai]], tuo metu dengę šiaurinę [[Briansko sritis|Briansko srities]] ir pietinę [[Kalugos sritis|Kalugos srities]] dalį. Taigi, žiūrint iš piečiau buvusios [[Černigovo žemė]]s, regionas buvo atskirtas miško.
Tuo pačiu metu tą patį regioną įvardinti [[Naugardo žemė]]s gyventojai naudojo terminą '''Žemutinė žemė''' ({{ru|Низовская земля}}). Jį nuo Naugardo skyrė [[Valdajaus aukštuma]].
[[Kategorija:Rostovo žemė]]▼
Kartais kaip sinonimas naudojamas terminas '''Opolė''' (''Ополье''), tačiau iš esmės jis reiškia tik nedidelę teritorijos dalį su derlingomis žemėmis, kur įsikūrė pirmieji slavų miestai Rostovas ir Suzdalė. Kadangi pirmieji regiono miestai buvo Rostovas, Suzdalė ir Vladimiras, regionas senovėje dar buvo vadinamas '''Rostovo žeme''' ({{ru|Ростовская земля}}), '''Suzdalės žeme''' ({{ru|Суздальская земля}}), ir pan.
== Teritorija ==
[[vaizdas:Opolye.jpg|thumb|left|Derlingos Opolės lygumos]]
Regionas Rusijoje apima [[Maskvos sritis|Maskvos]], [[Ivanovo sritis|Ivanovo]] ir [[Tverės sritis|Tverės]] sritis, o taip pat dalį [[Vladimiro sritis|Vladimiro]], [[Jaroslavlio sritis|Jaroslavlio]], [[Kostromos sritis|Kostromos]] ir [[Žemutinio Naugardo sritis|Žemutinio Naugardo]] sričių.
Geografiškai tai yra [[Volga|Volgos]] ir [[Oka|Okos]] tarpupis. Volgos upė uždaro regioną iš šaurės ir rytų, o Oka - iš pietų. Per regioną teka šių dviejų upių intakai, kurių svarbiausi yra [[Maskva (upė)|Maskva]], [[Kliazma]], [[Nerlė]] ir [[Dubna]].
Pietuose regionas siekėsi su [[Okos aukštupio kunigaikštystės|Okos aukštupiu]], pietvakariuose - su [[Černigovo žemė|Černigovo žeme]], vakaruose - su [[Smolensko žemė|Smolensko žeme]] (nuo jos atskyrė [[Smolensko-Maskvos aukštuma]]), šiaurės vakaruose - su [[Naugardo žemė|Naugardo žeme]] (nuo jos atkyrė Valdajaus aukštuma). Šiaurėje, už Volgos upės, regionas ribojosi su finougrų gyvenama [[Zavoločė|Zavoloče]], o rytuose buvo [[mariai|marių]] gyvenamos teritorijos. Pietryčiuose, Okos vidurupuje ir žemupyje buvo [[Riazanės-Muromo žemė]].
== Istorija ==
Senieji regiono gyventojai buvo [[finougrai]], tarp kurių svarbiausia buvo [[meriai|merių]] genčių sąjunga. Pietinę regiono dalį tarp Kostromos ir Okos buvo apgyvendinę [[meščerai]]. Greičiausiai gyveno ir šiek tiek iš vakarų migravusių [[baltai|baltų]], tarp kurių buvo [[rytų galindai]].
Į rytus ir pietus nuo regiono įsikūrę [[slavai]] jau nuo VI a. tyrinėjo Zalesę, tačiau intensyvesnė kolonizacija neprasidėjo. Derlingose Opolės lygumose išdygo pirmasis slavų miestas Rostovas. Nuo IX a. krašto kolonizacija labai suintensyvėjo. Daugiausiai ji vyko iš vakarų, t.y. Smolensko žemės, ir svarbiausią kolonizatorių dalį sudarė [[krivičiai]], kurie maišėsi su vietos finougrais ir juos palengva asimiliavo. Gerokai mažesne dalimi kolonizacijoje dalyvavo [[ilmenio slovėnai]] iš Naugardo bei [[viatičiai]] iš pietvakarių. Slavų kolonizaciją skatino keli faktoriai. Pirmiausia, kraštas garsėjo brangiakailiais žvėreliais, kurie turėjo didelę paklausą tuometiniame pasaulyje. Be to, dalis jų X a. bėgo į šį laukinį kraštą vengdami krikšto.
Augant slavų proporcijai vietos krašte pradėjo kurtis nauji miestai ir igainiui susiformavo [[Vladimiro kunigaikštystė]], o vėliau ir daug smulkesnių kunigaikštysčių. Jas visas vienijo bendra [[Riurikaičiai|Riurikaičių]] dinastijos linija, kilusi iš [[Jurijus Dolgorukis|Jurijaus Dolgorukio]]. Nuo XII a. prasidėjo nauja slavų kolonizacijos banga, kurią skatino patys regiono kunigaikščiai, siekę geriau įsisavinti žemes. Kolonistai daugiausia iš pietinės Rusios (Černigovo, Kijevo žemių) į Zalesę bėgo nuo vidinių ekonominių ir socialinių problemų. Migraciją dar labiau paskatino [[Mongolų imperija|Mongolų užkariavimai]] XIII a., kurie nusiaubė pietinę Rusią, kai tuo tarpu mažiau išsivysčiusi šiaurinė patyrė mažiau karų.
Nuo XIII a. Zalesės teritorija įtraukiama į [[Rusia (teritorija)|Rusios]] sąvoką. Likusias Rusios dalis nukariavus [[LDK]], vietos kunigaikščiai pripažino mongolų valdžią ir mokėjo jai duoklę. Būtent šioje teritorijoje ėmė formuotis [[Maskvos Didžioji kunigaikštystė]], kuri XV a. išsivadavo nuo mongolų ir pradėjo rusų žemių vienijimą.
▲[[Kategorija:Rostovo žemė| ]]
| |||